2.4 užduotis (0–1)
Ketvirtoje pastraipoje kalbama apie svarbią teismų reformą. Kuriais žodžiais išraiškingai
pasakoma, kad reforma dar nebaigta?
……………………………………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………………………………
Strona 4 z 13 MOL_1P
3 užduotis
1 tema: Šeimos laimė ar žmonių laisvė? Kokie siekiai nuvedė Petrą Banį į sukilėlių
gretas? Atskleiskite šią temą remdamiesi pateiktomis Jono Biliūno apysakos
Liūdna pasaka ištraukomis ir visu kūriniu. Jūsų rašinio apimtis turi būti ne
mažesnė negu 250 žodžių.
Buvo tai 1863-iaiais metais.
Viename sodžiuj gyveno neturtėlis žmogus, vardu Petras Banys, su savo moterim
Juozapota. Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo
gyvenimo keliu. Tiesa, tasai kelias buvo šiurkštus ir kietas, dar baudžiavos grandimis
išgrįstas, tačiau, būdami jaunos dvasios, turėjo stiprias, kad ir pūslėtas, kojas ir naštos
sunkumo nejautė.
Jų pilnai laimei tik vaikų trūko… Bet kai Petras, iš lauko parėjęs ir gardžių batvinių
pasrėbęs, prieidavo prie savo moters ir, pusiau apkabinęs, kažin ką jai tyliai ausin
pašnibždėdavo, graži Juozapota kaip ugnis visa užkaisdavo ir greitai slėpdavo ant vyro peties
savo išraudusį veidą. Abu žinojo ir tikėjo, kad bus, ir laukė… krikštynų… Nors tasai laikas
buvo dar toli, tačiau Petras jau pynė iš balanų lopšį, laimingai šypsodamas. Maloniai žiūrėjo
į moterį ir matė, kaip iš po jos ilgų blakstienų mirgėjo akys kaip dvi gražios žvaigždės –
laimės žvaigždės. Tas žvaigždes jisai ir užsimerkęs matydavo…
Taip ėjo sunkios ir vargingos, bet ramios dienos…
Niekur toliau savo miestelio neidami, gal būtų ir visą amžių taip ramiai vietoje išgyvenę
ir vaikų susilaukę… Bet netikėtai užpūtė naujas vėjelis – ir tų neturtėlių gyveniman
naujus troškimus ir naują viltį įnešė…
Pavasarį, vieną šventadienį, parėjo Petras iš bažnyčios ne toks, kaip visados. Buvo
užsimąstęs ir susirūpinęs, o jo akyse degė nesuprantama, ypatinga ugnis.
[…]
Ir Petras ėmė savo moteriai pasakoti, ką jisai miestely girdėjo ir matė. Kaip kunigas iš
sakyklos skaitęs tokį popierių, kuriame pasakyta, kad vergai žmonės dabar būsią lygūs
ponams, jiems nebevergausią, o žemė, kurią dirbą, liksianti jų nuosava – nebe ponų; kad tie,
kurie žemės neturį arba turį labai maža, gausią nuo naujos valdžios tiek, kiek reikia (matai,
esanti kokia ten nauja valdžia, geresnė, – ne rusų, bet mūsų krašto žmonių: toj nauja valdžia
vergais žmonėmis ir rūpinantis).
Jo akyse vėl užsidegė nesuprantama, ypatinga ugnis.
Juozapota, visa nustebusi ir ausis ištempusi, tylėjo ir klausė savo vyro. Daug jinai nedagirdo,
ar daugiau nesuprato, bet vienas daiktas giliai jai galvon intsmego.
– Tai mum, Petriuk, iš tiesų nebereiks jau dvaran eiti? – paklausė vyro. Ir nors jos akyse
dar klajojo abejojimas, tečiaus tame balse suskambėjo nebeslepiamas skardus džiaugsmas.
– Nebereiks, – atsakė Petras ir, pats nejusdamas, laimingai, linksmai nusišypsojo.
– Ir žemė, kurią dirbame, bus mūsų?..
– Mūsų…
– Ir dar daugiau gausma? Juk mes taip maža jos turim!
– Gausma ir daugiau…
– Dieve, kokie būsma laimingi!..
Ir Juozapota, iš džiaugsmo visa užkaitusi, laiminga ir graži, apkabino vyro kaklą…
– Ar žinai, kaip tada bus mum gera! – kalbėjo jinai tyliai, svajodama ir int jį glausdamos,
– turėsma savo žemę, niekam nebevergausma ir dirbsma tik sau, sau!.. Susilauksma vaikų…
būsma nebe vieni. Ar žinai: tu intvaisysi sodnelį, ir, kai paaugs vaikai, turėsma jiems vaisių
ir uogų… Vaikams bus geriau, ir mudu laimingesni būsma…
Vyras klausė tų savo moteries svajojimų ir pats tais svajojimais ėmė tikėti. Jam pradėjo
regėties, kad jisai nebe neturtėlis pono vergas, bet jau laisvas ūkininkas, turintis pakaktinai
nuosavios žemės, turintis paaugusius vaikus ir ramiai sau su jais ir su savo moterim
MOL_1P Strona 5 z 13
gyvenantis… Ir tokis džiaugsmas savo širdy pajuto, kad norėjo pagriebti sėdinčią Juozapotą
ir kelius kartus su ja po aslą apsisukti.
[…]
Tų karštesniųjų tarpe buvo ir Petras Banys. Dar jaunas, žmogus jautrus ir ūmus, negalėjo
į tuos atsitikimus šaltom akim žiūrėti, jų ramiai klausyti. Nors toliau savo miestelio nebuvo
nuėjęs, o apie pasaulio ir žmonių reikalus nedaug teišmanė, tačiau žodžiai laisvė ir lygybė jam
buvo suprantami ir brangūs. Jautri širdis ir karšta galva daug jam tame dalyke padėjo. Ir pirma
ne kartą, dvaro lauke dirbdamas, nuvargęs ir alkanas, aptemusiom akim žiūrėjo į pono rūmus,
ir jo omenėje kildavo naujas, šviesus gyvenimo paveikslas… Tik prieš tą paveikslą pats jisai
toks buvo silpnas, neturtėlis vergas. Žinojo, kad šioj ašarų pakalnėj yra žmonių turtingų
ir gražių, laisvų ir laimingų, tik nežinojo, kad ir vergas gali aniems būti lygus, gali lygių teisių
reikalauti. Bet mažiausias vėjelis galėjo jautrioj Petro širdy tokią viltį uždegti, naujus
troškimus sujudinti. Tik to tyro vėjelio dar nebuvo… Ligi šiolei jis matė gyvenimą sunkų,
apniukusį; ėjo to gyvenimo keliu, baudžiavos grandimis išgrįstu. Kad tą kelią galima žolynais
išbarstyti, lengvesnį padaryti – nežinojo ir nedrįso svajoti. Aplinkui buvo neapsakomai skurdu
ir šalta. Viena Juozapota tą jo gyvenimą šildė: su ja buvo ramus ir laimingas, vargų naštos
nejautė.
[…]
Kunigo prakalba ir popierius buvo tat anas laukiamasai vėjelis, kursai netikėtai Petro
veidan papūtė ir jo galvoj naujas mintis sukėlė. Sukėlė jas, kad nebeišnyktų, bet augtų ir
plėtotųs.
Vieni tuo tikėjo, kiti ne. Bet visi susirūpino, sujudo. Buvo tai dienos karštos, neramios, ir
laikas neapsakomai greitai lėkė. O čia vėl perėjo gandas, kad kažin koksai kunigas pats vedąs
žmones prieš rusus, einąs kaip liūtas, kuriam didžiausia kariuomenė nieko nepadaranti, kurio
kareivių kulipkos neimą… Žmonės dar labiau susidrumstė… Petras jau seniai tarės su
apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryti. Daugelis sutiko, kad snausti negalima, – reikia
ruoštis, nors kokį įnagį nusikalti, nes gali prireikti ar patiems gintis, ar kitiems eiti padėtų:
sėdėti vietoje, sudėjus rankas, ir negražu, ir gėda, ir dar prakišti galima – žemės negauti. Ir
paskum vienas kitą ėmė karštesnieji nešti pas kalvį visokius geležgalius.
[…]
Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11–12 klasei. Versija 1.0.
Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2012, p. 1170–1174.
2 tema: Interpretuokite pateiktą eilėraštį. Suformuluokite tezę ir ją pagrįskite. Jūsų rašinio
apimtis turi būti ne mažesnė negu 250 žodžių.
Bernardas Brazdžionis
DE PROFUNDIS*
Iš gilumos šaukiuos Tavęs, o Viešpatie,
Iš gilumos susopusios širdies,
Einu Tavęs, Paguodos Žodžio ieškoti,
Einu Tavęs, vidurnakčio Žvaigždės!..
Bedaliai stovime,
Išgirsk vaitojimą,
Klausyk raudojimo
Vaikų tavų –
Tave tikėjome,
Tavy sudėjome
Tavimp tekėjimą
Dienų savų…
Strona 6 z 13 MOL_1P
Karčiais nuodais apkarto mūsų žemės vaisiai,
Mūs rankų drebančių nelaisvėj nuskinti…
Pražudėm praeitį, praradom dabartį, beteisiai,
Kaip skurdūs lauko paukščiai, drebam nevilty.
Bedaliai stovime,
Išgirsk vaitojimą,
Klausyk raudojimo
Vaikų tavų –
Tave tikėjome,
Tavy sudėjome
Tavimp tekėjimą
Dienų savų…
Tik Tu, kuris gyvent pažadini leliją,
Kuris laukus šilkais, o kalnus sidabru apdalinai,
Kurio alsavime numirę kelias ir ligonys gyja, –
Tik Tu, o Viešpatie, tik Tu tark Žodį iš Tenai…
Bedaliai šaukiame,
Ateik arčiau, ramink,
Stebuklo laukiame
Vaikai tavi.
Tamsoj uždusome,
Bet ne, nežūsime,
Tavy vėl būsime
Gyvi, gyvi!..
Iš gilumos šaukiuos Tave, o Viešpatie,
Iš gilumos susopusios širdies,
Einu Tavęs, Paguodos Žodžio ieškoti,
Einu Tavęs, vidurnakčio Žvaigždės.
Kaip kalnuose upelį,Viešpatie,
grąžink belaisvius mūsų!
Kaip tyruos karavaną, Viešpatie,
grąžink belaisvius mūsų!
Kaip savo gūžton paukštę, Viešpatie,
grąžink belaisvius mūsų!
Ir kaip nulaužtą šaką, Viešpatie,
grąžink belaisvius mūsų!
Bedaliai šaukiame,
Ateik arčiau, ramink,
Stebuklo laukiame
Vaikai tavi.
Tamsoj uždusome,
Bet ne, nežūsime,
Tavy vėl būsime
Gyvi, gyvi!..
Tu stosi, Viešpatie, Galybių Kunigaikšti,
Ir kris karaliai, kaip vergai žemi, po kojų,
Tu eisi, Viešpatie, ir Tavo priešas ten nevaikščios,
MOL_1P Strona 7 z 13
Ir nebedengs tamsa Tavų namų, sodybų mūs ir gojų…
Tu stosi, Viešpatie,
jų bombos kris kaip rūkas.
Tu tarsi, Viešpatie,
kaip lapai jie drebės.
Tu mosi, Viešpatie,
ir vėl diena bus Dzūkuos.
Tu šauksi, Viešpatie,
pakils jie iš duobės –
Šiurpiam biržely kritę Pravieniškiuos,
Ir Zarasuos, ir Petrašiūnuos, ir Panevėžy,
Rainių miškelio kankiniai, kaip kraujo žvaigždės blykčios,
Kad liautųs tėviškė skausme rankas grąžyt!
Ir bus Aukštaičiuose,
ir bus Žemaičiuose
Dvasia jų amžių amžiais vis gyva!..
Ir žengs į ateitį,
ir bus gyva tauta,
Laisva kad šviestų amžiais Lietuva!
Iš gilumos šaukiuos Tavęs, o Viešpatie,
Iš gilumos susopusios širdies, –
Ateik, ateik į mūsų vargo vieškelį,
Ir mūsų rytdieną nušviesk, šviesi Žvaigždė!
1943.I.27.
Bernardas Brazdžionis, Poezijos pilnatis. Lietuvos kultūros fondas.
Vilnius 1989, p. 265–267.
* de profundis (clamavi ad te, Domine) – iš lot. psalmės: iš gelmių / iš gilumos (šaukiausi Tavęs, Viešpatie)
Strona 8 z 13 MOL_1P
WYPRACOWANIE
na temat nr ……………..
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
MOL_1P Strona 9 z 13
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
Strona 10 z 13 MOL_1P
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
MOL_1P Strona 11 z 13
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………………………………………………………….
Tabelę wypełnia egzaminator!
Liczba punktów Suma Uzasadnienie przyznania 0 punktów
rozprawka
A. 0 − 3 − 6
B. 0 − 4 − 6 − 9 − 12
interpretacja
A. 0 − 2 − 4 − 6
B. 0 − 4 − 8 − 12
C. 0 − 1 − 2
D. 0 − 2 − 4
E. 0 − 1 − 2
F. 0 − 1 − 3
G. 0 − 2 − 4
H. 0 − 2 − 4
Strona 12 z 13 MOL_1P
MOL_1P Strona 13 z 13
užduotis (0–1) Ketvirtoje pastraipoje kalbama apie svarbią teismų reformą. Kuriais žodžiais išraiškingai pasakoma, kad reforma dar nebaigta? …………………………………………………………………………………………………………………………………… …………………………………………………………………………………………………………………………………… …………………………………………………………………………………………………………………………………… Strona 4 z 13 MOL_1P 3 užduotis 1 tema: Šeimos laimė ar žmonių laisvė? Kokie siekiai nuvedė Petrą Banį į sukilėlių gretas? Atskleiskite šią temą remdamiesi pateiktomis Jono Biliūno apysakos Liūdna pasaka ištraukomis ir visu kūriniu. Jūsų rašinio apimtis turi būti ne mažesnė negu 250 žodžių. Buvo tai 1863-iaiais metais. Viename sodžiuj gyveno neturtėlis žmogus, vardu Petras Banys, su savo moterim Juozapota. Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu. Tiesa, tasai kelias buvo šiurkštus ir kietas, dar baudžiavos grandimis išgrįstas, tačiau, būdami jaunos dvasios, turėjo stiprias, kad ir pūslėtas, kojas ir naštos sunkumo nejautė. Jų pilnai laimei tik vaikų trūko… Bet kai Petras, iš lauko parėjęs ir gardžių batvinių pasrėbęs, prieidavo prie savo moters ir, pusiau apkabinęs, kažin ką jai tyliai ausin pašnibždėdavo, graži Juozapota kaip ugnis visa užkaisdavo ir greitai slėpdavo ant vyro peties savo išraudusį veidą. Abu žinojo ir tikėjo, kad bus, ir laukė… krikštynų… Nors tasai laikas buvo dar toli, tačiau Petras jau pynė iš balanų lopšį, laimingai šypsodamas. Maloniai žiūrėjo į moterį ir matė, kaip iš po jos ilgų blakstienų mirgėjo akys kaip dvi gražios žvaigždės – laimės žvaigždės. Tas žvaigždes jisai ir užsimerkęs matydavo… Taip ėjo sunkios ir vargingos, bet ramios dienos… Niekur toliau savo miestelio neidami, gal būtų ir visą amžių taip ramiai vietoje išgyvenę ir vaikų susilaukę… Bet netikėtai užpūtė naujas vėjelis – ir tų neturtėlių gyveniman naujus troškimus ir naują viltį įnešė… Pavasarį, vieną šventadienį, parėjo Petras iš bažnyčios ne toks, kaip visados. Buvo užsimąstęs ir susirūpinęs, o jo akyse degė nesuprantama, ypatinga ugnis. […] Ir Petras ėmė savo moteriai pasakoti, ką jisai miestely girdėjo ir matė. Kaip kunigas iš sakyklos skaitęs tokį popierių, kuriame pasakyta, kad vergai žmonės dabar būsią lygūs ponams, jiems nebevergausią, o žemė, kurią dirbą, liksianti jų nuosava – nebe ponų; kad tie, kurie žemės neturį arba turį labai maža, gausią nuo naujos valdžios tiek, kiek reikia (matai, esanti kokia ten nauja valdžia, geresnė, – ne rusų, bet mūsų krašto žmonių: toj nauja valdžia vergais žmonėmis ir rūpinantis). Jo akyse vėl užsidegė nesuprantama, ypatinga ugnis. Juozapota, visa nustebusi ir ausis ištempusi, tylėjo ir klausė savo vyro. Daug jinai nedagirdo, ar daugiau nesuprato, bet vienas daiktas giliai jai galvon intsmego. – Tai mum, Petriuk, iš tiesų nebereiks jau dvaran eiti? – paklausė vyro. Ir nors jos akyse dar klajojo abejojimas, tečiaus tame balse suskambėjo nebeslepiamas skardus džiaugsmas. – Nebereiks, – atsakė Petras ir, pats nejusdamas, laimingai, linksmai nusišypsojo. – Ir žemė, kurią dirbame, bus mūsų?.. – Mūsų… – Ir dar daugiau gausma? Juk mes taip maža jos turim! – Gausma ir daugiau… – Dieve, kokie būsma laimingi!.. Ir Juozapota, iš džiaugsmo visa užkaitusi, laiminga ir graži, apkabino vyro kaklą… – Ar žinai, kaip tada bus mum gera! – kalbėjo jinai tyliai, svajodama ir int jį glausdamos, – turėsma savo žemę, niekam nebevergausma ir dirbsma tik sau, sau!.. Susilauksma vaikų… būsma nebe vieni. Ar žinai: tu intvaisysi sodnelį, ir, kai paaugs vaikai, turėsma jiems vaisių ir uogų… Vaikams bus geriau, ir mudu laimingesni būsma… Vyras klausė tų savo moteries svajojimų ir pats tais svajojimais ėmė tikėti. Jam pradėjo regėties, kad jisai nebe neturtėlis pono vergas, bet jau laisvas ūkininkas, turintis pakaktinai nuosavios žemės, turintis paaugusius vaikus ir ramiai sau su jais ir su savo moterim MOL_1P Strona 5 z 13 gyvenantis… Ir tokis džiaugsmas savo širdy pajuto, kad norėjo pagriebti sėdinčią Juozapotą ir kelius kartus su ja po aslą apsisukti. […] Tų karštesniųjų tarpe buvo ir Petras Banys. Dar jaunas, žmogus jautrus ir ūmus, negalėjo į tuos atsitikimus šaltom akim žiūrėti, jų ramiai klausyti. Nors toliau savo miestelio nebuvo nuėjęs, o apie pasaulio ir žmonių reikalus nedaug teišmanė, tačiau žodžiai laisvė ir lygybė jam buvo suprantami ir brangūs. Jautri širdis ir karšta galva daug jam tame dalyke padėjo. Ir pirma ne kartą, dvaro lauke dirbdamas, nuvargęs ir alkanas, aptemusiom akim žiūrėjo į pono rūmus, ir jo omenėje kildavo naujas, šviesus gyvenimo paveikslas… Tik prieš tą paveikslą pats jisai toks buvo silpnas, neturtėlis vergas. Žinojo, kad šioj ašarų pakalnėj yra žmonių turtingų ir gražių, laisvų ir laimingų, tik nežinojo, kad ir vergas gali aniems būti lygus, gali lygių teisių reikalauti. Bet mažiausias vėjelis galėjo jautrioj Petro širdy tokią viltį uždegti, naujus troškimus sujudinti. Tik to tyro vėjelio dar nebuvo… Ligi šiolei jis matė gyvenimą sunkų, apniukusį; ėjo to gyvenimo keliu, baudžiavos grandimis išgrįstu. Kad tą kelią galima žolynais išbarstyti, lengvesnį padaryti – nežinojo ir nedrįso svajoti. Aplinkui buvo neapsakomai skurdu ir šalta. Viena Juozapota tą jo gyvenimą šildė: su ja buvo ramus ir laimingas, vargų naštos nejautė. […] Kunigo prakalba ir popierius buvo tat anas laukiamasai vėjelis, kursai netikėtai Petro veidan papūtė ir jo galvoj naujas mintis sukėlė. Sukėlė jas, kad nebeišnyktų, bet augtų ir plėtotųs. Vieni tuo tikėjo, kiti ne. Bet visi susirūpino, sujudo. Buvo tai dienos karštos, neramios, ir laikas neapsakomai greitai lėkė. O čia vėl perėjo gandas, kad kažin koksai kunigas pats vedąs žmones prieš rusus, einąs kaip liūtas, kuriam didžiausia kariuomenė nieko nepadaranti, kurio kareivių kulipkos neimą… Žmonės dar labiau susidrumstė… Petras jau seniai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryti. Daugelis sutiko, kad snausti negalima, – reikia ruoštis, nors kokį įnagį nusikalti, nes gali prireikti ar patiems gintis, ar kitiems eiti padėtų: sėdėti vietoje, sudėjus rankas, ir negražu, ir gėda, ir dar prakišti galima – žemės negauti. Ir paskum vienas kitą ėmė karštesnieji nešti pas kalvį visokius geležgalius. […] Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11–12 klasei. Versija 1.0. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2012, p. 1170–1174. 2 tema: Interpretuokite pateiktą eilėraštį. Suformuluokite tezę ir ją pagrįskite. Jūsų rašinio apimtis turi būti ne mažesnė negu 250 žodžių. Bernardas Brazdžionis DE PROFUNDIS* Iš gilumos šaukiuos Tavęs, o Viešpatie, Iš gilumos susopusios širdies, Einu Tavęs, Paguodos Žodžio ieškoti, Einu Tavęs, vidurnakčio Žvaigždės!.. Bedaliai stovime, Išgirsk vaitojimą, Klausyk raudojimo Vaikų tavų – Tave tikėjome, Tavy sudėjome Tavimp tekėjimą Dienų savų… Strona 6 z 13 MOL_1P Karčiais nuodais apkarto mūsų žemės vaisiai, Mūs rankų drebančių nelaisvėj nuskinti… Pražudėm praeitį, praradom dabartį, beteisiai, Kaip skurdūs lauko paukščiai, drebam nevilty. Bedaliai stovime, Išgirsk vaitojimą, Klausyk raudojimo Vaikų tavų – Tave tikėjome, Tavy sudėjome Tavimp tekėjimą Dienų savų… Tik Tu, kuris gyvent pažadini leliją, Kuris laukus šilkais, o kalnus sidabru apdalinai, Kurio alsavime numirę kelias ir ligonys gyja, – Tik Tu, o Viešpatie, tik Tu tark Žodį iš Tenai… Bedaliai šaukiame, Ateik arčiau, ramink, Stebuklo laukiame Vaikai tavi. Tamsoj uždusome, Bet ne, nežūsime, Tavy vėl būsime Gyvi, gyvi!.. Iš gilumos šaukiuos Tave, o Viešpatie, Iš gilumos susopusios širdies, Einu Tavęs, Paguodos Žodžio ieškoti, Einu Tavęs, vidurnakčio Žvaigždės. Kaip kalnuose upelį,Viešpatie, grąžink belaisvius mūsų! Kaip tyruos karavaną, Viešpatie, grąžink belaisvius mūsų! Kaip savo gūžton paukštę, Viešpatie, grąžink belaisvius mūsų! Ir kaip nulaužtą šaką, Viešpatie, grąžink belaisvius mūsų! Bedaliai šaukiame, Ateik arčiau, ramink, Stebuklo laukiame Vaikai tavi. Tamsoj uždusome, Bet ne, nežūsime, Tavy vėl būsime Gyvi, gyvi!.. Tu stosi, Viešpatie, Galybių Kunigaikšti, Ir kris karaliai, kaip vergai žemi, po kojų, Tu eisi, Viešpatie, ir Tavo priešas ten nevaikščios, MOL_1P Strona 7 z 13 Ir nebedengs tamsa Tavų namų, sodybų mūs ir gojų… Tu stosi, Viešpatie, jų bombos kris kaip rūkas. Tu tarsi, Viešpatie, kaip lapai jie drebės. Tu mosi, Viešpatie, ir vėl diena bus Dzūkuos. Tu šauksi, Viešpatie, pakils jie iš duobės – Šiurpiam biržely kritę Pravieniškiuos, Ir Zarasuos, ir Petrašiūnuos, ir Panevėžy, Rainių miškelio kankiniai, kaip kraujo žvaigždės blykčios, Kad liautųs tėviškė skausme rankas grąžyt! Ir bus Aukštaičiuose, ir bus Žemaičiuose Dvasia jų amžių amžiais vis gyva!.. Ir žengs į ateitį, ir bus gyva tauta, Laisva kad šviestų amžiais Lietuva! Iš gilumos šaukiuos Tavęs, o Viešpatie, Iš gilumos susopusios širdies, – Ateik, ateik į mūsų vargo vieškelį, Ir mūsų rytdieną nušviesk, šviesi Žvaigždė! 1943.I.27. Bernardas Brazdžionis, Poezijos pilnatis. Lietuvos kultūros fondas. Vilnius 1989, p. 265–267. * de profundis (clamavi ad te, Domine) – iš lot. psalmės: iš gelmių / iš gilumos (šaukiausi Tavęs, Viešpatie) Strona 8 z 13 MOL_1P WYPRACOWANIE na temat nr …………….. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. MOL_1P Strona 9 z 13 ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. Strona 10 z 13 MOL_1P ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. MOL_1P Strona 11 z 13 ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. ……………………………………………………………………………………………………………………………………. Tabelę wypełnia egzaminator! Liczba punktów Suma Uzasadnienie przyznania 0 punktów rozprawka
- A.0 − 3 − 6
- B.0 − 4 − 6 − 9 − 12 interpretacja
- A.0 − 2 − 4 − 6
- B.0 − 4 − 8 − 12
- C.0 − 1 − 2
- D.0 − 2 − 4
- E.0 − 1 − 2
- F.0 − 1 − 3 G. 0 − 2 − 4 H. 0 − 2 − 4
Pokaż oficjalne rozwiązanie i omówienie źródłowe
2.4 užduotis (0–1)
II. Odbiór wypowiedzi i wykorzystanie 2.4. Zdający zna pojęcie znaku językowego
zawartych w nich informacji. i systemu znaków, ma świadomość różnych
sposobów ich odbioru i interpretacji.
Rozwiązanie
pirmas žingsnis žengtas
Schemat punktowania
1 p. – za prawidłowo zacytowany fragment wypowiedzi.
0 p. – za odpowiedź niepełną lub błędną albo brak odpowiedzi.
Odpowiedź, przykładowe rozwiązanie lub rubryka pochodzą z przypisanych oficjalnych zasad CKE dla MOL-P1_1P-152, zadanie 2.4. To źródłowe opracowanie pierwszego przebiegu, nie niezależne rozwiązanie autorskie ani druga akceptacja redakcyjna.
Zobacz rozwiązanie krok po kroku
- Odczytaj wszystkie warunki polecenia
užduotis (0–1) Ketvirtoje pastraipoje kalbama apie svarbią teismų reformą. Kuriais žodžiais išraiškingai pasakoma, kad reforma dar nebaigta? ……………………………………………………………………………………………………………………………………… Przy rozwiązywaniu zachowaj wszystkie wskazane dane, ograniczenia, jednostki i wymaganą formę odpowiedzi.
- Prześledź oficjalne rozwiązanie lub klucz
Przypisane zasady CKE podają: 2.4 užduotis (0–1) II. Odbiór wypowiedzi i wykorzystanie 2.4. Zdający zna pojęcie znaku językowego zawartych w nich informacji. i systemu znaków, ma świadomość różnych sposobów ich odbioru i interpretacji. Rozwiązanie pirmas žingsnis žengtas Schemat punktowania 1 p. – za prawidłowo zacytowany fragment wypowiedzi. 0 p. – za odpowiedź niepełną lub błędną albo brak odpowiedzi.
- Sprawdź zapis i punktowanie
2.4 užduotis (0–1) II. Odbiór wypowiedzi i wykorzystanie 2.4. Zdający zna pojęcie znaku językowego zawartych w nich informacji. i systemu znaków, ma świadomość różnych sposobów ich odbioru i interpretacji. Rozwiązanie pirmas žingsnis žengtas Schemat punktowania 1 p. – za prawidłowo zacytowany fragment wypowiedzi. 0 p. – za odpowiedź niepełną lub błędną albo brak odpowiedzi. Przed zakończeniem porównaj odpowiedź z dokładnym poleceniem oraz dopuszczalnymi wariantami wskazanymi w zasadach.
Nie wybieraj odpowiedzi na podstawie pojedynczego słowa lub samego oznaczenia. Sprawdź cały warunek zadania i właściwy wiersz albo kolumnę klucza.
Punktowanie i źródło
2.4 užduotis (0–1)
II. Odbiór wypowiedzi i wykorzystanie 2.4. Zdający zna pojęcie znaku językowego
zawartych w nich informacji. i systemu znaków, ma świadomość różnych
sposobów ich odbioru i interpretacji.
Rozwiązanie
pirmas žingsnis žengtas
Schemat punktowania
1 p. – za prawidłowo zacytowany fragment wypowiedzi.
0 p. – za odpowiedź niepełną lub błędną albo brak odpowiedzi.
Strona arkusza: 4
Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.