Zadanie 1
40 pktJęzyk litewski — odpowiedź według zasad CKE
Dwa alternatywne tematy i teksty
Temat 1: tożsamość narodowa i globalizacja. Temat 2: porównanie dwóch wierszy «Lopšinė».
Pełne polecenie i materiały
Wybierz jeden temat i napisz wypracowanie.
1 tema. Remdamiesi pateikta ištrauka suformuluokite problemą ir ją panagrinėkite.
Naudokitės Mildos Česnavičiūtės apmąstymais ir kitais kultūros tekstais.
Rašinio apimtis turi būti ne mažesnė negu 300 žodžių.
Milda Česnavičiūtė
Ar išlaikysime savo tautiškumą?
Tauta yra žmonių grupė, siejama bendro krašto, dvasinės giminystės ir vienos idėjos bei
siekimų. Tai kilmė, tradicija, kalba, bendru likimu susieta žmonių bendruomenė su jai būdinga
dvasia.
Tiek individai, tiek tautos turi daug bruožų, kurių apibendrinti beveik neįmanoma. Kiekvieno
žmogaus tapatybė yra savita, asmeniška ir sudėtinga. Žmogaus asmenybė ilgainiui gali
daugiau ar mažiau pasikeisti, o su ja keičiasi ir jo tapatybė. Būnant tarp savo tautiečių ir savitoje
aplinkoje yra kur kas lengviau išlaikyti ir savo tapatybę. Vis dėlto asmenybės aukštesniam
lygiui išlaikyti būtina perimti vertybes, moralinius principus ir gerbti save bei kitus. Sunykus
tautinėms, sunyksta ir kitos vertybės: šeima, kultūra, moralė.
Nutautėjus arba praradus tautinę savimonę, neretai prarandama ir savoji vertė. Tautiniam
ir asmeniškam identitetui reikia sąmoningo apsisprendimo ir daug pastangų tai pasiekti.
Tautą labai sunku įsivaizduoti be savos teritorijos ar savos kalbos. Toks vienetas galėtų
būti gal tik tautos dalis, gyvenanti kur nors svetur. Vis dėlto jai reikėtų turėti kokį nors ryšį,
istorinį ar dabartinį, su tautos kamienu savame krašte. Pagrindinius tautos bruožus formuoja
sava bendruomenė, bendra kalba, bendri papročiai, bendra istorija ir sava kultūra.
Pasaulio žmonija susideda iš įvairių tautų, kurios turi daug panašumų, bet kartu yra labai
individualios. Kiekviena tauta turi savo vertybes, savo gyvenimo taisykles ir tarpusavio
bendradarbiavimo nuostatas. Jaunimas augdamas perpranta savo tautos tradicijas ir dorovės
principus, suvokia artimo meilės svarbą, savo paties vertę ir teisę laisvei, pagarbai. Be
abejonės, normalus žmogus, mylėdamas savo tautą, išsiugdo pagarbą ir kitų tautų žmonėms,
išmoksta dalytis su kitais savo idėjomis. Jis žino, kad ir kitos tautos turi savo kultūrą, kuri irgi
yra vertinga ir iš kurios galima mokytis.
Tauta, tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, bet joms reikia toliau augti, plėstis
ir tvirtėti kiekviename individe. Atrodytų, kad savo krašte išlaikyti ir praplėsti tautiškumą
nesunku, bet ir ten tautybei išlaikyti reikia sąmoningų pastangų. Tautiškumas nėra tik
procesas; jis yra žmogaus tapatybės ženklas: jis yra vertybė, kurią reikia gerbti ir puoselėti.
Tautinės tapatybės perdavimas iš vienos kartos į kitą neišvengiamai susijęs su tam tikrais
išorinių ir vidinių aspektų pakitimais. Kai kurie aspektai gali būti išlaikyti labiau nei kiti, o kai
kurių gali būti apskritai atsisakyta. Pavyzdžiui, trečiosios kartos narys gali subjektyviai save
priskirti etninei grupei, nors nekalba jos etnine kalba, nepuoselėja tradicijų ir nedalyvauja
etninėse organizacijose. Kita vertus, jis gali laikytis tradicijų, bet neturėti stipraus prisirišimo
prie grupės jausmo.
Dabar vertybės smarkiai kinta. Paskendus interneto masinėje informacijoje gali neatsirasti
laiko nei savo istorijai, nei savo kalbai, nei savo vertybėms. […]
Tačiau šiuo metu labai ryškios kitos problemos.
Globalizacija, tautiškumas ir asmeniška tapatybė yra veiksmai, kurie šiais laikais lemia
žmonijos ateitį. Kai visa žemė yra visiems prieinama ir kai elektroninė komunikacija baigia
nugalėti kalbų bei papročių skirtumus, kyla klausimas, ar visa žemė kada nors netaps viena
tauta, o tarpasmeniniai žmonių santykiai tik mechaniniu žinių pasikeitimu? Globalizacija – tai
procesas, neturintis nei savos kultūros, nei savos moralės, nei artimo meilės principų.
Globalizacija yra procesas be turinio. Turinys glūdi tautinėje ir asmeniškoje tapatybėje. Bet
tam turiniui išlaikyti reikia asmeniškų, nuoširdžių pastangų. Tam reikia tarpusavio bendravimo,
ištikimumo savo vertybėms ir gyvenimo moraliniams principams. Globalizacija bus teigiamas
procesas, jei mes jam duosime gerą turinį. Tas turinys yra ne kas kita, o žmonės.
http://www.bernardinai.lt
2 tema. Interpretuokite ir palyginkite pateiktus eilėraščius. Jūsų rašinio apimtis turi būti
ne mažesnė negu 300 žodžių.
Jonas Aistis
Lopšinė
TU MIK, o sapne tau drugeliai sapnuosis
Ir sparneliais lengvais tave mariomis neš.
Tu mik, nebijok – aš tave palinguosiu
Ir pernakt naktužėlę budėsiu čia aš.
Žiūrėk, kaip ten vyšnios ir obelys miega,
Kaip sidabro akim praregėjo naktis.
Atjos karaliūnas per kvepiantį sniegą, –
Jam veja ir takai obelų nusnigti.
Padangėm skrajosi, sietyną pasieksi…
Karaliūnas tau naktį atneš dovanų:
Atneš jis tau viską, o viską, ką mėgsti –
Lėlių, saldumynų, margų kaspinų…
Mane tu matysi vis budint, liūliuojant,
Nerimaujant per naktį ir laukiant tavęs.
O bus ten tau miela žiūrėt, kai po kojų
Karaliūnui tarnai baltą žirgą atves.
Užsės karaliūnas, reikės vėl jam joti
Ir kovot kažikur su piktais slibinais,
O tujen džiaugsminga žvaigždėtame plote
Drugelius bevaldysi šilkų kaspinais.
Ištįsus aušrinės rausviems spindulėliams,
Vienu jų tu parsliuogsi linksmutė namo –
Matysi vėl obelis žydint ir lėlę,
Kurią tau karaliūnas šiąnakt dovanos.
O rytą, iš miego saldaus atsikėlus,
Vėl pasaką gražią aš imsiu tau sekt –
Tu mik, mano miela, tu mik, mano lėle,
Prie tavęs aš budėsiu, budėsiu pernakt!
http://antologija.lt
Vincas Mykolaitis Putinas
Lopšinė
Užmiki,vis vien kas bebūtum, –
Ar tu mano draugas, ar priešas –
Sakau tau:
Labanakt, užmiki…
Tą naktį praeivę su juoda skraiste ant peties
Kaip vaikas augyvę
Prie lopšio mielai pasitiki.
Labanakt, užmiki…
Užmerki akis kietai kietai
Ir pirštais užspauski ausis!
Jau sutemom dengias dangaus skliautai,
Ateina naktis –
Varyki šalin tas mintis,
Kad nieko daugiau neregėtum,
Kad nieko daugiau negirdėtum,
Kad nieko nejaustum daugiau.
Labanakt, užmiki
Kad, rytui išaušus,
Širdis tau suplaktų smagiau.
Laimingas, kas tiki,
Kad rytą vėl saulė sušvis.
Nors dabar tik naktis, tik naktis.
Vis vien kas bebūtum, –
Sakau tau:
Labanakt, užmiki –
Laimingas, kas tiki…
http://antologija.lt
Pasirinkite vieną iš dviejų temų ir parašykite ne trumpesnį kaip 300 žodžių rašinį. Abu temos variantai ir tekstai pateikti žemiau.
Pokaż dwa modele i omówienie
Autorskie modele — wybierz tylko jeden temat (nie są pracami CKE).
TEMAT 1 — WYPOWIEDŹ ARGUMENTACYJNA
Ar tautinė tapatybė gali išlikti globaliame pasaulyje?
Mildos Česnavičiūtės tekste „Ar išlaikysime savo tautiškumą?“ keliamas klausimas, kaip išsaugoti tautinę tapatybę pasaulyje, kuriame žmonės keliauja, bendrauja elektroninėmis priemonėmis ir susiduria su įvairiomis kultūromis. Autorė pabrėžia kalbos, istorijos, papročių ir asmeninių pastangų reikšmę. Sutinku, kad tapatybė negali gyvuoti vien iš prisiminimų, tačiau manau, jog atvirumas kitoms kultūroms nebūtinai reiškia savosios praradimą.
Česnavičiūtė tautą apibūdina kaip bendro likimo ir dvasinio ryšio siejamą bendruomenę. Šis apibrėžimas svarbus ir žmonėms, gyvenantiems svetur. Jie gali neturėti kasdienio ryšio su gimtuoju kraštu, bet skaityti gimtąja kalba, perduoti vaikams šeimos istorijas ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Vadinasi, teritorija padeda išlaikyti tautiškumą, tačiau žmogaus pasirinkimai taip pat kuria ryšį su tauta.
Autorė perspėja, kad interneto informacijos sraute gali nelikti laiko savai kalbai ir istorijai. Toks pavojus tikras: jei šeimoje kalba nebenaudojama, jaunesnei kartai tampa sunkiau suprasti senelių pasakojimus ar literatūrą. Vis dėlto tos pačios skaitmeninės priemonės gali padėti skaityti lietuviškas knygas, klausytis dainų ir palaikyti ryšius su artimaisiais. Taigi ne technologija pati savaime silpnina tapatybę; daug priklauso nuo to, kam ją naudojame.
Šią mintį padeda suprasti Maironio eilėraštis „Lietuva brangi“. Jame gimtosios žemės vaizdai susijungia su istorine atmintimi ir meile savo kraštui. Skaitytojas gali gyventi toli nuo Lietuvos, tačiau eilėraščio kalba leidžia jam atpažinti bendrą kultūrinę patirtį. Kitas pavyzdys yra Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Joje raginama semtis stiprybės iš praeities ir dirbti žmonių labui. Šie tekstai rodo, kad tautiškumas nėra vien kilmės faktas: jis reiškiasi per atmintį, kalbą ir atsakingą veikimą.
Vis dėlto su autore nesutikčiau, jei jos teiginį apie įgimtas tautines vertybes suprastume kaip uždarą ir nekintamą tapatybę. Pats tekstas pripažįsta, kad skirtingos kartos gali išlaikyti nevienodus tautiškumo bruožus. Žmogus, kalbantis keliomis kalbomis, neprivalo atsisakyti nė vienos savo kultūros dalies. Pagarba kitai tautai gali net padėti geriau suvokti savąją, nes skatina sąmoningai rinktis tai, ką norime perduoti.
Todėl atsakymas į autorės klausimą priklauso nuo mūsų veiksmų. Tautinė tapatybė išliks, jei ją puoselėsime ne kaip uždarą taisyklių rinkinį, o kaip gyvą ryšį su kalba, žmonėmis ir istorija. Globalizacija gali šį ryšį silpninti, bet gali ir suteikti naujų būdų jį palaikyti.
TEMAT 2 — INTERPRETACJA PORÓWNAWCZA
Dvi lopšinės: ramybė ir nerimas
Jono Aisčio ir Vinco Mykolaičio Putino eilėraščiai turi tą patį pavadinimą „Lopšinė“ ir abu kreipiasi į žmogų, kuris turi užmigti. Vis dėlto jų kuriama naktis nevienoda. Aisčio tekste ji tampa pasakos erdve, kurioje suaugęs žmogus saugo vaiką. Putino eilėraštyje miegas leidžia bent trumpam atsitraukti nuo minčių ir tamsos, todėl raminantis kreipinys skamba kartu su nerimu.
Aisčio eilėraščio pradžioje kalbėtojas žada visą naktį budėti prie vaiko. Kartojamas „Tu mik“ ir mažybinės formos sukuria švelnų, artimą balsą. Nakties vaizdai nėra grėsmingi: miega vyšnios ir obelys, o sapne pasirodo drugeliai. Karaliūnas dovanoja lėlių, saldumynų ir kaspinų. Šios detalės atitinka vaiko vaizduotę, todėl lopšinė ne tik migdo, bet ir pasakoja istoriją, kurią galima saugiai išgyventi sapne.
Tačiau net šiame šviesiame pasaulyje pasirodo kova su slibinais. Pasakos pavojus lieka toli nuo miegančio vaiko: su juo susiduria karaliūnas, o kalbėtojas budi šalia. Rytas grąžina vaiką prie žydinčių obelų ir pažado išgirsti naują pasaką. Naktis turi aiškią pabaigą, o rūpestis tęsiasi ir po jos.
Putino kalbėtojas kreipiasi ne į vieną mažą vaiką, bet į bet kurį žmogų, net draugą ar priešą. Tokia pradžia suteikia lopšinei platesnę, beveik visuotinę prasmę. Sakinyje apie naktį su juoda skraiste atsiranda nerimastingas vaizdas, tačiau naktis taip pat lyginama su augyve prie lopšio. Viename paveiksle susitinka grėsmė ir globos troškimas. Liepimas stipriai užmerkti akis ir užspausti ausis rodo, kad mintys ar išorinis pasaulis neleidžia lengvai nurimti.
Skiriasi ir eilėraščių forma. Aisčio tekstas plėtojamas nuosekliomis strofomis ir pasakojimu apie sapno kelionę. Putino kūrinyje trumpi kreipiniai, nutrūkstantys sakiniai ir kartojamas „Labanakt, užmiki“ primena žmogaus bandymą įtikinti save, kad ryte bus geriau. Viltis čia priklauso nuo tikėjimo: saulė dar tik gali sušvisti, o dabartyje tebėra naktis.
Abi lopšinės siekia paguosti, bet skirtingais būdais. Aisčio kalbėtojas pažada vaikui savo buvimą ir pasakos saugumą. Putino balsas siūlo trumpą poilsį žmogui, kuris negali iš karto pašalinti savo nerimo. Palyginimas parodo, kad lopšinė gali būti ne tik daina prieš miegą, bet ir kalba apie žmogaus poreikį pasitikėti kitu bei laukti šviesesnio ryto.
Oba modele to pierwsza redakcja wymagająca niezależnej recenzji języka litewskiego i treści. Nie są oficjalnymi odpowiedziami CKE ani gwarancją punktów. Zdający wybiera jeden temat i pisze własną pracę.
Zobacz rozwiązanie krok po kroku
- Wybierz jeden temat i odczytaj właściwą rubrykę
Temat 1 wymaga sformułowania problemu z artykułu, zajęcia stanowiska i odwołania do innych tekstów kultury. Temat 2 wymaga spójnej koncepcji porównania dwóch wierszy.
- Temat 1: odtwórz problem autorki
Tekst pyta, jak zachować język, pamięć i więź wspólnoty podczas globalizacji, migracji i cyfrowej komunikacji. Model rozróżnia zagrożenia od możliwości wykorzystania technologii.
- Temat 1: uzasadnij własne stanowisko
Model omawia argumenty Česnavičiūtės, odwołuje się do «Lietuva brangi» Maironisa i «Tautiška giesmė» Kudirkosa oraz wskazuje, że wielokulturowość nie musi wykluczać własnej tradycji.
- Temat 2: ustal wspólny motyw i różnice
Oba teksty używają formy kołysanki, lecz Aistis kreuje dziecko bezpieczne pod opieką dorosłego, a Putinas zwraca się do każdego człowieka szukającego odpoczynku od lęku.
- Temat 2: porównaj obrazy i formę
Zestaw baśniową noc, królewicza, motyle i obietnicę opieki z czarną chustą nocy, nakazem zamknięcia oczu oraz warunkową nadzieją poranka. Porównaj strofy i narracyjność z krótkimi powtarzanymi wezwaniami.
- Sprawdź limit i niezależną recenzję
Modele mają 340 i 327 słów wraz z tytułami, zatem oba przekraczają wymagane 300. Nie przypisuj im punktów bez recenzji językowej i merytorycznej.
Nie mieszaj obu tematów ani rubryk. W interpretacji porównawczej nie pisz dwóch osobnych streszczeń; w rozprawce nie zastępuj tekstów kultury samą ogólną opinią.
Punktowanie i źródło
Do 40 pkt. Temat 1: określenie problemu 0–9, stanowisko 0–9, rzeczowość 0–2, kompozycja 0–6, spójność 0–2, styl 0–4, język 0–4, zapis 0–4. Temat 2: koncepcja porównania 0–6, uzasadnienie 0–12, rzeczowość 0–2, kompozycja 0–6, spójność 0–2, styl 0–4, język 0–4, zapis 0–4. Przy mniej niż 300 słowach ocenia się tylko kategorie A–C; błąd kardynalny może wyzerować pracę.
Strona arkusza: 2
Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.