Przejdź do treści
Moja Matura
Lokalna wersja próbna · 512 arkuszy · 2015–2026

Maj 2020 · Formuła 2015

Język litewski 2020 — poziom podstawowy — Formuła 2015

Pracuj we własnym tempie. Sprawdź oficjalne odpowiedzi i dostępne objaśnienia. Wyjaśnienia pozostające w opracowaniu są oznaczone przy zadaniach.

Przejdź do zadań ↓Materiały CKE
Zadania / części
11
Punkty na stronie
50
Poziom
Podstawowy

Zachowany status źródłowy: ten arkusz nie ma jeszcze zatwierdzenia redakcyjnego całego zestawu. Dostępne odpowiedzi i opracowania pozostają oznaczone przy zadaniach.

Pracuj z arkuszem

Zadania, odpowiedzi i opracowania

Zadanie 1

1 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Saulė Gruodytė — pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 1–5

Saulė Gruodytė
Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

– Priminkite, kas inspiravo operos „Prūsai“ atsiradimą?
8 dešimtmečio viduryje rašiau muziką Marijono Giedrio filmui „Herkus Mantas“. Kartą mano bičiulis maestro Stasys Domarkas, kuris tuomet buvo Kauno muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, dirigavo herojinės siuitos iš šio filmo koncertiniam variantui ir jam labai patiko muzika. Vėliau, kai jis tapo Klaipėdos muzikinio teatro vadovu, pradėjo galvoti apie nacionalinio veikalo pastatymą, susijusį su Klaipėdos kraštu. Tada prisiminė „Herkų Mantą“ ir pasiūlė man sukurti sceninį veikalą. Gavęs leidimą iš Juozo Grušo paveldėtojų, parašiau operai libretą ir muziką. Opera „Prūsai“ gimė labai greitai, maždaug per pusmetį, 1996 metais. Džiaugiuosi, kad praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams ji vis dar atrodo įdomi.

– Pats nedalyvaujate naujo spektaklio gimime.
Aš pasitikiu atlikėjais. Profesorius Eduardas Balsys sakė: „Gali niekuo nepasitikėti, bet atlikėjais – privalai, nes jie atlieka tavo kūrinį ir norės pasirodyti kaip galima geriau.“ Žinoma, nervas ima, norisi paskambinti ir paklausti, kaip sekasi, bet valdausi ir laukiu kvietimo į premjerą. […]

– Kaip pats savo kūrinį vertinate iš laiko perspektyvos? Nejaugi nesinori nieko pakeisti, nauja interpretacija juk suteiktų tokią galimybę?
Žinoma, dabar gal ką keisčiau, kitokius sprendimus pasirinkčiau, juk meistrystė dabar kitokia. Vis dėlto manau, kad verčiau naują veikalą sukurti, nei seną perrašinėti. Parašytas kūrinys – kaip vaikas. Jis jau suaugo, jam 20 ar 30 metų. Jau sunku būtų pakeisti jo proporcijas, akių spalvą ar labiau priglausti ausis…

– Esate aktyvus pilietis. Garsiai nuskambėjo jūsų akcija, nukreipta prieš masinį medžių kirtimą, ir pareiškimas, kad nutraukiate kultūrinę veiklą Kaune. Kas iš to išėjo?
Taip ir likau su nosimi… Nelabai mes susišnekėjome. Bet akcija buvo stipri, daug žmonių joje dalyvavo ir medžių kirtimą pristabdėme.

– Neseniai paskelbėte naują idėją – raginate neabejingus miestiečius išpirkti iš valstybės Kauno pašto pastatą.
Mes, kauniečiai, nesuprantame, kas vyksta su šiuo pastatu. Yra labai daug neaiškių dalykų. Todėl iškėliau idėją išpirkti šį objektą visuomenės poreikiams. Jame gali išlikti ir paštas su savo veikla, taip pat veikti muziejus, menininkų dirbtuvės, plėtotis kultūrinė veikla.
Dabar paštas užima tik penktadalį pastato, o visa kita šąla, pūva ir griūva. Girdėjau, kad panaši istorija ir su Klaipėdos, ir su Vilniaus pašto pastatais. […] Toks mano nerimas ir jam pritaria daug žmonių.

S. Gruodytė, „Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi“, „Literatūra ir menas“, 2018-02-09, Nr. 3650.

Pasirinkite posakių „skinti kelią“, „nervas ima“ ir „likti su nosimi“ paaiškinimų numerius.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

A. 2; B. 3; C. 1.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 1, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    „Skinti kelią“ reiškia šalinti kliūtis ir veržtis pirmyn, todėl posakiui A tinka paaiškinimas 2.

  2. Krok 2

    „Nervas ima“ nusako būseną, kai žmogus netveria ar dega noru veikti, todėl B siejamas su numeriu 3.

  3. Krok 3

    „Likti su nosimi“ reiškia nieko negauti arba viską prarasti, todėl C atitinka paaiškinimą 1.

Nie przypisuj znaczeń na podstawie pojedynczego dosłownego słowa. Wszystkie trzy zwroty są frazeologizmami i punkt otrzymuje się dopiero za komplet dopasowań.

Punktowanie i źródło

1 pkt za trzy poprawne dopasowania; odpowiedź niepełna lub błędna — 0 pkt.

Strona arkusza: 3 · Strona zasad oceniania: 2

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 2

2 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Saulė Gruodytė — pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 1–5

Saulė Gruodytė
Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

– Priminkite, kas inspiravo operos „Prūsai“ atsiradimą?
8 dešimtmečio viduryje rašiau muziką Marijono Giedrio filmui „Herkus Mantas“. Kartą mano bičiulis maestro Stasys Domarkas, kuris tuomet buvo Kauno muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, dirigavo herojinės siuitos iš šio filmo koncertiniam variantui ir jam labai patiko muzika. Vėliau, kai jis tapo Klaipėdos muzikinio teatro vadovu, pradėjo galvoti apie nacionalinio veikalo pastatymą, susijusį su Klaipėdos kraštu. Tada prisiminė „Herkų Mantą“ ir pasiūlė man sukurti sceninį veikalą. Gavęs leidimą iš Juozo Grušo paveldėtojų, parašiau operai libretą ir muziką. Opera „Prūsai“ gimė labai greitai, maždaug per pusmetį, 1996 metais. Džiaugiuosi, kad praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams ji vis dar atrodo įdomi.

– Pats nedalyvaujate naujo spektaklio gimime.
Aš pasitikiu atlikėjais. Profesorius Eduardas Balsys sakė: „Gali niekuo nepasitikėti, bet atlikėjais – privalai, nes jie atlieka tavo kūrinį ir norės pasirodyti kaip galima geriau.“ Žinoma, nervas ima, norisi paskambinti ir paklausti, kaip sekasi, bet valdausi ir laukiu kvietimo į premjerą. […]

– Kaip pats savo kūrinį vertinate iš laiko perspektyvos? Nejaugi nesinori nieko pakeisti, nauja interpretacija juk suteiktų tokią galimybę?
Žinoma, dabar gal ką keisčiau, kitokius sprendimus pasirinkčiau, juk meistrystė dabar kitokia. Vis dėlto manau, kad verčiau naują veikalą sukurti, nei seną perrašinėti. Parašytas kūrinys – kaip vaikas. Jis jau suaugo, jam 20 ar 30 metų. Jau sunku būtų pakeisti jo proporcijas, akių spalvą ar labiau priglausti ausis…

– Esate aktyvus pilietis. Garsiai nuskambėjo jūsų akcija, nukreipta prieš masinį medžių kirtimą, ir pareiškimas, kad nutraukiate kultūrinę veiklą Kaune. Kas iš to išėjo?
Taip ir likau su nosimi… Nelabai mes susišnekėjome. Bet akcija buvo stipri, daug žmonių joje dalyvavo ir medžių kirtimą pristabdėme.

– Neseniai paskelbėte naują idėją – raginate neabejingus miestiečius išpirkti iš valstybės Kauno pašto pastatą.
Mes, kauniečiai, nesuprantame, kas vyksta su šiuo pastatu. Yra labai daug neaiškių dalykų. Todėl iškėliau idėją išpirkti šį objektą visuomenės poreikiams. Jame gali išlikti ir paštas su savo veikla, taip pat veikti muziejus, menininkų dirbtuvės, plėtotis kultūrinė veikla.
Dabar paštas užima tik penktadalį pastato, o visa kita šąla, pūva ir griūva. Girdėjau, kad panaši istorija ir su Klaipėdos, ir su Vilniaus pašto pastatais. […] Toks mano nerimas ir jam pritaria daug žmonių.

S. Gruodytė, „Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi“, „Literatūra ir menas“, 2018-02-09, Nr. 3650.

Nurodykite meninės raiškos priemonę kūrinio ir vaiko palyginime bei paaiškinkite jos funkciją.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

a) B — metafora. b) Metafora pabrėžia ypatingą autoriaus santykį su jo kūriniu: užbaigtas kūrinys tampa savarankiškas kaip suaugęs vaikas, todėl autorius nenori jo perkurti.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 2, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    Kūrinys nėra tikras vaikas, todėl jo amžius, akys ir ausys vartojami perkeltine reikšme; iš pateiktų variantų tai metafora.

  2. Krok 2

    Visas vaiko įvaizdis aiškina, kodėl seną kūrinį sunku keisti: jis jau „suaugo“ ir atsiskyrė nuo autoriaus.

  3. Krok 3

    Atsakyme sujunkite priemonę su funkcija — metafora rodo artimą, atsakingą ir pagarbų kūrėjo santykį su užbaigtu darbu.

Samo słowo „palyginimas” nie jest jedną z czterech odpowiedzi. Trzeba wybrać B i osobno wyjaśnić funkcję, a nie tylko powtórzyć, że utwór porównano z dzieckiem.

Punktowanie i źródło

2 pkt: 1 pkt za odpowiedź B i 1 pkt za poprawne określenie funkcji metafory.

Strona arkusza: 3 · Strona zasad oceniania: 2

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 3

1 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Saulė Gruodytė — pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 1–5

Saulė Gruodytė
Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

– Priminkite, kas inspiravo operos „Prūsai“ atsiradimą?
8 dešimtmečio viduryje rašiau muziką Marijono Giedrio filmui „Herkus Mantas“. Kartą mano bičiulis maestro Stasys Domarkas, kuris tuomet buvo Kauno muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, dirigavo herojinės siuitos iš šio filmo koncertiniam variantui ir jam labai patiko muzika. Vėliau, kai jis tapo Klaipėdos muzikinio teatro vadovu, pradėjo galvoti apie nacionalinio veikalo pastatymą, susijusį su Klaipėdos kraštu. Tada prisiminė „Herkų Mantą“ ir pasiūlė man sukurti sceninį veikalą. Gavęs leidimą iš Juozo Grušo paveldėtojų, parašiau operai libretą ir muziką. Opera „Prūsai“ gimė labai greitai, maždaug per pusmetį, 1996 metais. Džiaugiuosi, kad praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams ji vis dar atrodo įdomi.

– Pats nedalyvaujate naujo spektaklio gimime.
Aš pasitikiu atlikėjais. Profesorius Eduardas Balsys sakė: „Gali niekuo nepasitikėti, bet atlikėjais – privalai, nes jie atlieka tavo kūrinį ir norės pasirodyti kaip galima geriau.“ Žinoma, nervas ima, norisi paskambinti ir paklausti, kaip sekasi, bet valdausi ir laukiu kvietimo į premjerą. […]

– Kaip pats savo kūrinį vertinate iš laiko perspektyvos? Nejaugi nesinori nieko pakeisti, nauja interpretacija juk suteiktų tokią galimybę?
Žinoma, dabar gal ką keisčiau, kitokius sprendimus pasirinkčiau, juk meistrystė dabar kitokia. Vis dėlto manau, kad verčiau naują veikalą sukurti, nei seną perrašinėti. Parašytas kūrinys – kaip vaikas. Jis jau suaugo, jam 20 ar 30 metų. Jau sunku būtų pakeisti jo proporcijas, akių spalvą ar labiau priglausti ausis…

– Esate aktyvus pilietis. Garsiai nuskambėjo jūsų akcija, nukreipta prieš masinį medžių kirtimą, ir pareiškimas, kad nutraukiate kultūrinę veiklą Kaune. Kas iš to išėjo?
Taip ir likau su nosimi… Nelabai mes susišnekėjome. Bet akcija buvo stipri, daug žmonių joje dalyvavo ir medžių kirtimą pristabdėme.

– Neseniai paskelbėte naują idėją – raginate neabejingus miestiečius išpirkti iš valstybės Kauno pašto pastatą.
Mes, kauniečiai, nesuprantame, kas vyksta su šiuo pastatu. Yra labai daug neaiškių dalykų. Todėl iškėliau idėją išpirkti šį objektą visuomenės poreikiams. Jame gali išlikti ir paštas su savo veikla, taip pat veikti muziejus, menininkų dirbtuvės, plėtotis kultūrinė veikla.
Dabar paštas užima tik penktadalį pastato, o visa kita šąla, pūva ir griūva. Girdėjau, kad panaši istorija ir su Klaipėdos, ir su Vilniaus pašto pastatais. […] Toks mano nerimas ir jam pritaria daug žmonių.

S. Gruodytė, „Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi“, „Literatūra ir menas“, 2018-02-09, Nr. 3650.

Parašykite po vieną antonimą žodžiams „masinis“ ir „šąla“.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

masinis — pavienis; šąla — šyla.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 3, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    „Masinis“ apibūdina reiškinį, apimantį daug žmonių ar objektų; jam priešingas „pavienis“ — atskiras, vienetinis.

  2. Krok 2

    Veiksmažodis „šąla“ reiškia, kad kas nors darosi šaltas, o priešinga kryptis nusakoma žodžiu „šyla“.

  3. Krok 3

    Išlaikykite tą pačią kalbos dalį ir gramatinę formą: būdvardis su būdvardžiu, veiksmažodis su veiksmažodžiu.

Nie podawaj luźnych skojarzeń, takich jak „mažas” albo „karštas”. Klucz wymaga antonimów odpowiadających znaczeniu i formie obu wyrazów.

Punktowanie i źródło

1 pkt za oba poprawne antonimy; odpowiedź niepełna lub błędna — 0 pkt.

Strona arkusza: 3 · Strona zasad oceniania: 3

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 4

2 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Saulė Gruodytė — pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 1–5

Saulė Gruodytė
Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

– Priminkite, kas inspiravo operos „Prūsai“ atsiradimą?
8 dešimtmečio viduryje rašiau muziką Marijono Giedrio filmui „Herkus Mantas“. Kartą mano bičiulis maestro Stasys Domarkas, kuris tuomet buvo Kauno muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, dirigavo herojinės siuitos iš šio filmo koncertiniam variantui ir jam labai patiko muzika. Vėliau, kai jis tapo Klaipėdos muzikinio teatro vadovu, pradėjo galvoti apie nacionalinio veikalo pastatymą, susijusį su Klaipėdos kraštu. Tada prisiminė „Herkų Mantą“ ir pasiūlė man sukurti sceninį veikalą. Gavęs leidimą iš Juozo Grušo paveldėtojų, parašiau operai libretą ir muziką. Opera „Prūsai“ gimė labai greitai, maždaug per pusmetį, 1996 metais. Džiaugiuosi, kad praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams ji vis dar atrodo įdomi.

– Pats nedalyvaujate naujo spektaklio gimime.
Aš pasitikiu atlikėjais. Profesorius Eduardas Balsys sakė: „Gali niekuo nepasitikėti, bet atlikėjais – privalai, nes jie atlieka tavo kūrinį ir norės pasirodyti kaip galima geriau.“ Žinoma, nervas ima, norisi paskambinti ir paklausti, kaip sekasi, bet valdausi ir laukiu kvietimo į premjerą. […]

– Kaip pats savo kūrinį vertinate iš laiko perspektyvos? Nejaugi nesinori nieko pakeisti, nauja interpretacija juk suteiktų tokią galimybę?
Žinoma, dabar gal ką keisčiau, kitokius sprendimus pasirinkčiau, juk meistrystė dabar kitokia. Vis dėlto manau, kad verčiau naują veikalą sukurti, nei seną perrašinėti. Parašytas kūrinys – kaip vaikas. Jis jau suaugo, jam 20 ar 30 metų. Jau sunku būtų pakeisti jo proporcijas, akių spalvą ar labiau priglausti ausis…

– Esate aktyvus pilietis. Garsiai nuskambėjo jūsų akcija, nukreipta prieš masinį medžių kirtimą, ir pareiškimas, kad nutraukiate kultūrinę veiklą Kaune. Kas iš to išėjo?
Taip ir likau su nosimi… Nelabai mes susišnekėjome. Bet akcija buvo stipri, daug žmonių joje dalyvavo ir medžių kirtimą pristabdėme.

– Neseniai paskelbėte naują idėją – raginate neabejingus miestiečius išpirkti iš valstybės Kauno pašto pastatą.
Mes, kauniečiai, nesuprantame, kas vyksta su šiuo pastatu. Yra labai daug neaiškių dalykų. Todėl iškėliau idėją išpirkti šį objektą visuomenės poreikiams. Jame gali išlikti ir paštas su savo veikla, taip pat veikti muziejus, menininkų dirbtuvės, plėtotis kultūrinė veikla.
Dabar paštas užima tik penktadalį pastato, o visa kita šąla, pūva ir griūva. Girdėjau, kad panaši istorija ir su Klaipėdos, ir su Vilniaus pašto pastatais. […] Toks mano nerimas ir jam pritaria daug žmonių.

S. Gruodytė, „Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi“, „Literatūra ir menas“, 2018-02-09, Nr. 3650.

Remdamiesi tekstu paaiškinkite sąvokas „aktyvus pilietis“ ir „kultūros paveldas“.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

Aktyvus pilietis — žmogus, kuris realiais veiksmais dalyvauja vietinės bendruomenės gyvenime, sprendžia jos problemas ir jaučiasi atsakingas už jos ateitį. Kultūros paveldas — valstybei ir visuomenei svarbūs kilnojamieji bei nekilnojamieji kultūros objektai, pavyzdžiui, vertingi pastatai, archeologiniai paminklai, kaimai, parkai ar koplytėlės.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 4, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    Kuprevičius neapsiriboja nuomone: jis organizuoja akciją prieš medžių kirtimą ir siūlo išsaugoti Kauno paštą visuomenės reikmėms.

  2. Krok 2

    Todėl aktyvumą apibrėžkite per sąmoningą dalyvavimą, atsakomybę ir konkrečius veiksmus bendruomenės labui.

  3. Krok 3

    Pašto pastatas leidžia paaiškinti paveldą kaip saugotinus kultūros objektus; apibrėžimas turi apimti ir kilnojamąjį, ir nekilnojamąjį paveldą.

Nie opisuj tylko samego Kuprevičiusa ani jednego budynku. Zadanie wymaga dwóch uogólnionych definicji opartych na przykładach z tekstu.

Punktowanie i źródło

2 pkt za dwa poprawne wyjaśnienia, 1 pkt za jedno, 0 pkt za odpowiedź błędną.

Strona arkusza: 4 · Strona zasad oceniania: 3

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 5

1 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Saulė Gruodytė — pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 1–5

Saulė Gruodytė
Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi

– Priminkite, kas inspiravo operos „Prūsai“ atsiradimą?
8 dešimtmečio viduryje rašiau muziką Marijono Giedrio filmui „Herkus Mantas“. Kartą mano bičiulis maestro Stasys Domarkas, kuris tuomet buvo Kauno muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, dirigavo herojinės siuitos iš šio filmo koncertiniam variantui ir jam labai patiko muzika. Vėliau, kai jis tapo Klaipėdos muzikinio teatro vadovu, pradėjo galvoti apie nacionalinio veikalo pastatymą, susijusį su Klaipėdos kraštu. Tada prisiminė „Herkų Mantą“ ir pasiūlė man sukurti sceninį veikalą. Gavęs leidimą iš Juozo Grušo paveldėtojų, parašiau operai libretą ir muziką. Opera „Prūsai“ gimė labai greitai, maždaug per pusmetį, 1996 metais. Džiaugiuosi, kad praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams ji vis dar atrodo įdomi.

– Pats nedalyvaujate naujo spektaklio gimime.
Aš pasitikiu atlikėjais. Profesorius Eduardas Balsys sakė: „Gali niekuo nepasitikėti, bet atlikėjais – privalai, nes jie atlieka tavo kūrinį ir norės pasirodyti kaip galima geriau.“ Žinoma, nervas ima, norisi paskambinti ir paklausti, kaip sekasi, bet valdausi ir laukiu kvietimo į premjerą. […]

– Kaip pats savo kūrinį vertinate iš laiko perspektyvos? Nejaugi nesinori nieko pakeisti, nauja interpretacija juk suteiktų tokią galimybę?
Žinoma, dabar gal ką keisčiau, kitokius sprendimus pasirinkčiau, juk meistrystė dabar kitokia. Vis dėlto manau, kad verčiau naują veikalą sukurti, nei seną perrašinėti. Parašytas kūrinys – kaip vaikas. Jis jau suaugo, jam 20 ar 30 metų. Jau sunku būtų pakeisti jo proporcijas, akių spalvą ar labiau priglausti ausis…

– Esate aktyvus pilietis. Garsiai nuskambėjo jūsų akcija, nukreipta prieš masinį medžių kirtimą, ir pareiškimas, kad nutraukiate kultūrinę veiklą Kaune. Kas iš to išėjo?
Taip ir likau su nosimi… Nelabai mes susišnekėjome. Bet akcija buvo stipri, daug žmonių joje dalyvavo ir medžių kirtimą pristabdėme.

– Neseniai paskelbėte naują idėją – raginate neabejingus miestiečius išpirkti iš valstybės Kauno pašto pastatą.
Mes, kauniečiai, nesuprantame, kas vyksta su šiuo pastatu. Yra labai daug neaiškių dalykų. Todėl iškėliau idėją išpirkti šį objektą visuomenės poreikiams. Jame gali išlikti ir paštas su savo veikla, taip pat veikti muziejus, menininkų dirbtuvės, plėtotis kultūrinė veikla.
Dabar paštas užima tik penktadalį pastato, o visa kita šąla, pūva ir griūva. Girdėjau, kad panaši istorija ir su Klaipėdos, ir su Vilniaus pašto pastatais. […] Toks mano nerimas ir jam pritaria daug žmonių.

S. Gruodytė, „Prūsams atminti, lietuviams perspėti. Pokalbis su Giedriumi Kuprevičiumi“, „Literatūra ir menas“, 2018-02-09, Nr. 3650.

Nurodykite, kokiai žodžių grupei priklauso opera, libretas, siuita, maestro ir dirigentas.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

A — skoliniai.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 5, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    Visi išvardyti žodžiai yra į lietuvių kalbą atėję tarptautiniai muzikos ir teatro terminai.

  2. Krok 2

    Jie nėra vienos socialinės grupės žargonas, konkrečios tarmės formos ar naujai sukurtos leksemos.

  3. Krok 3

    Todėl užbaikite sakinį variantu A: tekste pavartoti žodžiai yra skoliniai.

Nie uznawaj terminów specjalistycznych automatycznie za żargon. Odpowiedź dotyczy ich pochodzenia, a nie dziedziny użycia.

Punktowanie i źródło

1 pkt za wskazanie odpowiedzi A; odpowiedź błędna lub brak odpowiedzi — 0 pkt.

Strona arkusza: 4 · Strona zasad oceniania: 4

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 6

1 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Algirdas Sabaliauskas — „Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?“

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 6–10

Algirdas Sabaliauskas
Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?

Morfologijos mokėtės visi. Tikriausiai ir visi žinote, ką šis žodis reiškia. Žinote, kad
morfologija gramatikose eina po fonetikos. Tačiau iš kur atsirado toks lingvistikos terminas,
kaip jis įsikraustė į gramatikos vadovėlius, vargu kas girdėjote.
Morfė – graikiškai „pavidalas, forma“, logos graikų kalboje turi daugiau kaip trisdešimt
reikšmių, kurių pirmoji – „žodis“, o kitos trys dešimtys vis kuo nors susijusios su žodžiu:
sakinys, kalba, nutarimas, priminimas, proza, knyga, veikalo skyrius, teisė kalbėti, tema,
reikšmė ir t. t. Šis graikiškas žodis šiandien slypi gausybėje vartojamų mokslo terminų. Ir
filologija, ir geologija, ir parazitologija, ir psichologija – tai vis graikų logos palikuonys. Šiuose
terminuose logos reiškia mokslą. Reiškia jis mokslą ir mūsų gramatikos skyriaus pavadinime –
morfologijoje. Tačiau ne graikų nuopelnas, kad mūsų gramatikose toks skyrius atsirado –
senovės graikai apie tokį terminą dar nieko nebuvo girdėję.
Didysis vokiečių rašytojas Johanas Volfgangas Getė buvo tikrai devynių amatų meistras.
Tačiau, jeigu sakome – devyni amatai, o dešimtas badas, toks pasakymas Getei visiškai netinka.
Jis buvo nuostabus meistras visur, gal išskyrus tik savo „pagrindinę“ specialybę – mat pagal
išsimokslinimą Getė buvo teisininkas, o advokatauti jam visai nesisekė. Getė sukūrė genialių
literatūros kūrinių, vadovavo Veimaro teatrui, tvarkė kariuomenės ir kelių tiesimo reikalus,
domėjosi zoologija, fizika, geologija, botanika. Betyrinėdamas augalus, jis sukūrė visai naują
mokslą apie organinių kūnų formas, jų susidarymą ir kitėjimą. 1785 metais šį mokslą jis
pavadino… morfologija. Tačiau ne Getė kaltas, kad morfologija atsirado ir mūsų gramatikose.
Kai aštuntą dešimtį pradėjęs Getė graužėsi dėl paskutinės savo nelaimingos meilės
septyniolikametei Ulrichai, ne taip toli nuo Veimaro, gydytojo šeimoje gimė berniukas, kuris
taip pat, kaip ir didysis vokiečių rašytojas, labai mėgo botaniką. Jeigu jis būtų studijavęs gamtos
mokslus, galimas daiktas, būtų tapęs vienu žymiausių pasaulio botanikų, tačiau jis studijavo
filologiją ir tapo žymiausiu devynioliktojo amžiaus vidurio lingvistu. Tačiau šis lingvistas

niekada neatsižadėjo savo jaunystės svajonės – botanikos. Jis skaitė žymiųjų gamtininkų
veikalus, turėjo nuostabų sodą, ištisas valandas prarymodavo prie mikroskopo, betyrinėdamas
kokio nors žiedo dulkeles. Gamtos mokslo dėsniais jis mėgino net aiškinti painius kalbotyros
klausimus. Šis mokslininkas pirmasis ir įvedė Getės sugalvotą gamtos mokslo terminą
į kalbotyrą, o iš jo raštų morfologija atėjo ir į mūsų gramatikas. Taigi šiam kalbininkui beveik
viso pasaulio moksleiviai turi dėkoti už jų mėgstamą ar nemėgstamą morfologiją. Šis
kalbininkas – pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos autorius Augustas Šleicheris
(Schleicher).
A. Sabaliauskas, Šimtas kalbos mįslių, 2001, Vilnius, p. 98–100.

Paaiškinkite posakio „Devyni amatai, o dešimtas badas“ prasmę.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

Jeigu žmogus mėgina aprėpti pernelyg daug darbų, gali nė vieno neatlikti gerai ir likti be rezultato; posakis perspėja nepervertinti savo galimybių.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 6, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    Posakis sugretina daugybę amatų su badu, taigi gausa čia nereiškia tikro meistriškumo ar sėkmės.

  2. Krok 2

    Priežastis — išskaidytos jėgos: bandydamas padaryti per daug žmogus negali nė vieno darbo atlikti pakankamai gerai.

  3. Krok 3

    Suformuluokite bendrą pamoką: reikia realiai vertinti savo galimybes ir neapsiimti daugiau, negu galima kokybiškai užbaigti.

Nie wyjaśniaj przysłowia jako pochwały wszechstronności Goethego. Tekst podkreśla, że powiedzenie akurat do niego nie pasuje, ale jego ogólny sens pozostaje ostrzeżeniem.

Punktowanie i źródło

1 pkt za poprawne wyjaśnienie sensu przysłowia; odpowiedź błędna — 0 pkt.

Strona arkusza: 5 · Strona zasad oceniania: 4

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 7

1 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Algirdas Sabaliauskas — „Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?“

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 6–10

Algirdas Sabaliauskas
Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?

Morfologijos mokėtės visi. Tikriausiai ir visi žinote, ką šis žodis reiškia. Žinote, kad
morfologija gramatikose eina po fonetikos. Tačiau iš kur atsirado toks lingvistikos terminas,
kaip jis įsikraustė į gramatikos vadovėlius, vargu kas girdėjote.
Morfė – graikiškai „pavidalas, forma“, logos graikų kalboje turi daugiau kaip trisdešimt
reikšmių, kurių pirmoji – „žodis“, o kitos trys dešimtys vis kuo nors susijusios su žodžiu:
sakinys, kalba, nutarimas, priminimas, proza, knyga, veikalo skyrius, teisė kalbėti, tema,
reikšmė ir t. t. Šis graikiškas žodis šiandien slypi gausybėje vartojamų mokslo terminų. Ir
filologija, ir geologija, ir parazitologija, ir psichologija – tai vis graikų logos palikuonys. Šiuose
terminuose logos reiškia mokslą. Reiškia jis mokslą ir mūsų gramatikos skyriaus pavadinime –
morfologijoje. Tačiau ne graikų nuopelnas, kad mūsų gramatikose toks skyrius atsirado –
senovės graikai apie tokį terminą dar nieko nebuvo girdėję.
Didysis vokiečių rašytojas Johanas Volfgangas Getė buvo tikrai devynių amatų meistras.
Tačiau, jeigu sakome – devyni amatai, o dešimtas badas, toks pasakymas Getei visiškai netinka.
Jis buvo nuostabus meistras visur, gal išskyrus tik savo „pagrindinę“ specialybę – mat pagal
išsimokslinimą Getė buvo teisininkas, o advokatauti jam visai nesisekė. Getė sukūrė genialių
literatūros kūrinių, vadovavo Veimaro teatrui, tvarkė kariuomenės ir kelių tiesimo reikalus,
domėjosi zoologija, fizika, geologija, botanika. Betyrinėdamas augalus, jis sukūrė visai naują
mokslą apie organinių kūnų formas, jų susidarymą ir kitėjimą. 1785 metais šį mokslą jis
pavadino… morfologija. Tačiau ne Getė kaltas, kad morfologija atsirado ir mūsų gramatikose.
Kai aštuntą dešimtį pradėjęs Getė graužėsi dėl paskutinės savo nelaimingos meilės
septyniolikametei Ulrichai, ne taip toli nuo Veimaro, gydytojo šeimoje gimė berniukas, kuris
taip pat, kaip ir didysis vokiečių rašytojas, labai mėgo botaniką. Jeigu jis būtų studijavęs gamtos
mokslus, galimas daiktas, būtų tapęs vienu žymiausių pasaulio botanikų, tačiau jis studijavo
filologiją ir tapo žymiausiu devynioliktojo amžiaus vidurio lingvistu. Tačiau šis lingvistas

niekada neatsižadėjo savo jaunystės svajonės – botanikos. Jis skaitė žymiųjų gamtininkų
veikalus, turėjo nuostabų sodą, ištisas valandas prarymodavo prie mikroskopo, betyrinėdamas
kokio nors žiedo dulkeles. Gamtos mokslo dėsniais jis mėgino net aiškinti painius kalbotyros
klausimus. Šis mokslininkas pirmasis ir įvedė Getės sugalvotą gamtos mokslo terminą
į kalbotyrą, o iš jo raštų morfologija atėjo ir į mūsų gramatikas. Taigi šiam kalbininkui beveik
viso pasaulio moksleiviai turi dėkoti už jų mėgstamą ar nemėgstamą morfologiją. Šis
kalbininkas – pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos autorius Augustas Šleicheris
(Schleicher).
A. Sabaliauskas, Šimtas kalbos mįslių, 2001, Vilnius, p. 98–100.

Pasirinkite žodžio „meistras“ reikšmę, atitinkančią sakinį apie Getę.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

A — žmogus, pasiekęs kurioje nors srityje didelį meistriškumą, išsilavinimą ar sumanumą.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 7, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    Sakinys išvardija skirtingas Getės veiklos sritis ir pabrėžia jo gebėjimus, o ne pareigas gamybos ceche.

  2. Krok 2

    Čia nekalbama ir apie oficialų sporto ar šachmatų vardą, todėl B ir C reikšmės netinka kontekstui.

  3. Krok 3

    Tinkama A reikšmė: meistras yra aukštą gebėjimų, išsilavinimo ar sumanumo lygį pasiekęs žmogus.

Nie wybieraj znaczenia zawodowego tylko dlatego, że występuje słowo „specialybė”. Kontekst mówi o wybitnej biegłości Goethego w wielu dziedzinach.

Punktowanie i źródło

1 pkt za wskazanie odpowiedzi A; odpowiedź błędna lub brak odpowiedzi — 0 pkt.

Strona arkusza: 5 · Strona zasad oceniania: 4

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 8

1 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Algirdas Sabaliauskas — „Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?“

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 6–10

Algirdas Sabaliauskas
Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?

Morfologijos mokėtės visi. Tikriausiai ir visi žinote, ką šis žodis reiškia. Žinote, kad
morfologija gramatikose eina po fonetikos. Tačiau iš kur atsirado toks lingvistikos terminas,
kaip jis įsikraustė į gramatikos vadovėlius, vargu kas girdėjote.
Morfė – graikiškai „pavidalas, forma“, logos graikų kalboje turi daugiau kaip trisdešimt
reikšmių, kurių pirmoji – „žodis“, o kitos trys dešimtys vis kuo nors susijusios su žodžiu:
sakinys, kalba, nutarimas, priminimas, proza, knyga, veikalo skyrius, teisė kalbėti, tema,
reikšmė ir t. t. Šis graikiškas žodis šiandien slypi gausybėje vartojamų mokslo terminų. Ir
filologija, ir geologija, ir parazitologija, ir psichologija – tai vis graikų logos palikuonys. Šiuose
terminuose logos reiškia mokslą. Reiškia jis mokslą ir mūsų gramatikos skyriaus pavadinime –
morfologijoje. Tačiau ne graikų nuopelnas, kad mūsų gramatikose toks skyrius atsirado –
senovės graikai apie tokį terminą dar nieko nebuvo girdėję.
Didysis vokiečių rašytojas Johanas Volfgangas Getė buvo tikrai devynių amatų meistras.
Tačiau, jeigu sakome – devyni amatai, o dešimtas badas, toks pasakymas Getei visiškai netinka.
Jis buvo nuostabus meistras visur, gal išskyrus tik savo „pagrindinę“ specialybę – mat pagal
išsimokslinimą Getė buvo teisininkas, o advokatauti jam visai nesisekė. Getė sukūrė genialių
literatūros kūrinių, vadovavo Veimaro teatrui, tvarkė kariuomenės ir kelių tiesimo reikalus,
domėjosi zoologija, fizika, geologija, botanika. Betyrinėdamas augalus, jis sukūrė visai naują
mokslą apie organinių kūnų formas, jų susidarymą ir kitėjimą. 1785 metais šį mokslą jis
pavadino… morfologija. Tačiau ne Getė kaltas, kad morfologija atsirado ir mūsų gramatikose.
Kai aštuntą dešimtį pradėjęs Getė graužėsi dėl paskutinės savo nelaimingos meilės
septyniolikametei Ulrichai, ne taip toli nuo Veimaro, gydytojo šeimoje gimė berniukas, kuris
taip pat, kaip ir didysis vokiečių rašytojas, labai mėgo botaniką. Jeigu jis būtų studijavęs gamtos
mokslus, galimas daiktas, būtų tapęs vienu žymiausių pasaulio botanikų, tačiau jis studijavo
filologiją ir tapo žymiausiu devynioliktojo amžiaus vidurio lingvistu. Tačiau šis lingvistas

niekada neatsižadėjo savo jaunystės svajonės – botanikos. Jis skaitė žymiųjų gamtininkų
veikalus, turėjo nuostabų sodą, ištisas valandas prarymodavo prie mikroskopo, betyrinėdamas
kokio nors žiedo dulkeles. Gamtos mokslo dėsniais jis mėgino net aiškinti painius kalbotyros
klausimus. Šis mokslininkas pirmasis ir įvedė Getės sugalvotą gamtos mokslo terminą
į kalbotyrą, o iš jo raštų morfologija atėjo ir į mūsų gramatikas. Taigi šiam kalbininkui beveik
viso pasaulio moksleiviai turi dėkoti už jų mėgstamą ar nemėgstamą morfologiją. Šis
kalbininkas – pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos autorius Augustas Šleicheris
(Schleicher).
A. Sabaliauskas, Šimtas kalbos mįslių, 2001, Vilnius, p. 98–100.

Pakeiskite žodį „graužėsi“ sinonimu, nekeisdami sakinio prasmės.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

sielojosi.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 8, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    Sakinyje Getė išgyvena dėl nelaimingos meilės, todėl „graužėsi“ nusako vidinį nerimą ir liūdesį.

  2. Krok 2

    Sinonimas „sielojosi“ išlaiko tą pačią emocinę reikšmę ir dera su prielinksniu „dėl“.

  3. Krok 3

    Įrašykite tik pakaitą tinkama gramatine forma: „Getė sielojosi dėl …“.

Nie zmieniaj znaczenia na czynność fizyczną ani nie podawaj bezokolicznika. Wyraz ma zastąpić formę „graužėsi” bez przebudowy zdania.

Punktowanie i źródło

1 pkt za poprawny synonim w odpowiedniej formie; odpowiedź błędna — 0 pkt.

Strona arkusza: 5 · Strona zasad oceniania: 4

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 9

2 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Algirdas Sabaliauskas — „Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?“

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 6–10

Algirdas Sabaliauskas
Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?

Morfologijos mokėtės visi. Tikriausiai ir visi žinote, ką šis žodis reiškia. Žinote, kad
morfologija gramatikose eina po fonetikos. Tačiau iš kur atsirado toks lingvistikos terminas,
kaip jis įsikraustė į gramatikos vadovėlius, vargu kas girdėjote.
Morfė – graikiškai „pavidalas, forma“, logos graikų kalboje turi daugiau kaip trisdešimt
reikšmių, kurių pirmoji – „žodis“, o kitos trys dešimtys vis kuo nors susijusios su žodžiu:
sakinys, kalba, nutarimas, priminimas, proza, knyga, veikalo skyrius, teisė kalbėti, tema,
reikšmė ir t. t. Šis graikiškas žodis šiandien slypi gausybėje vartojamų mokslo terminų. Ir
filologija, ir geologija, ir parazitologija, ir psichologija – tai vis graikų logos palikuonys. Šiuose
terminuose logos reiškia mokslą. Reiškia jis mokslą ir mūsų gramatikos skyriaus pavadinime –
morfologijoje. Tačiau ne graikų nuopelnas, kad mūsų gramatikose toks skyrius atsirado –
senovės graikai apie tokį terminą dar nieko nebuvo girdėję.
Didysis vokiečių rašytojas Johanas Volfgangas Getė buvo tikrai devynių amatų meistras.
Tačiau, jeigu sakome – devyni amatai, o dešimtas badas, toks pasakymas Getei visiškai netinka.
Jis buvo nuostabus meistras visur, gal išskyrus tik savo „pagrindinę“ specialybę – mat pagal
išsimokslinimą Getė buvo teisininkas, o advokatauti jam visai nesisekė. Getė sukūrė genialių
literatūros kūrinių, vadovavo Veimaro teatrui, tvarkė kariuomenės ir kelių tiesimo reikalus,
domėjosi zoologija, fizika, geologija, botanika. Betyrinėdamas augalus, jis sukūrė visai naują
mokslą apie organinių kūnų formas, jų susidarymą ir kitėjimą. 1785 metais šį mokslą jis
pavadino… morfologija. Tačiau ne Getė kaltas, kad morfologija atsirado ir mūsų gramatikose.
Kai aštuntą dešimtį pradėjęs Getė graužėsi dėl paskutinės savo nelaimingos meilės
septyniolikametei Ulrichai, ne taip toli nuo Veimaro, gydytojo šeimoje gimė berniukas, kuris
taip pat, kaip ir didysis vokiečių rašytojas, labai mėgo botaniką. Jeigu jis būtų studijavęs gamtos
mokslus, galimas daiktas, būtų tapęs vienu žymiausių pasaulio botanikų, tačiau jis studijavo
filologiją ir tapo žymiausiu devynioliktojo amžiaus vidurio lingvistu. Tačiau šis lingvistas

niekada neatsižadėjo savo jaunystės svajonės – botanikos. Jis skaitė žymiųjų gamtininkų
veikalus, turėjo nuostabų sodą, ištisas valandas prarymodavo prie mikroskopo, betyrinėdamas
kokio nors žiedo dulkeles. Gamtos mokslo dėsniais jis mėgino net aiškinti painius kalbotyros
klausimus. Šis mokslininkas pirmasis ir įvedė Getės sugalvotą gamtos mokslo terminą
į kalbotyrą, o iš jo raštų morfologija atėjo ir į mūsų gramatikas. Taigi šiam kalbininkui beveik
viso pasaulio moksleiviai turi dėkoti už jų mėgstamą ar nemėgstamą morfologiją. Šis
kalbininkas – pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos autorius Augustas Šleicheris
(Schleicher).
A. Sabaliauskas, Šimtas kalbos mįslių, 2001, Vilnius, p. 98–100.

Įvertinkite keturis teiginius apie Sabaliausko tekstą, pasirinkdami TAIP arba NE.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

1. NE; 2. NE; 3. NE; 4. TAIP.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 9, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    Autorius pasakoja termino istoriją, bet nepateikia kitų kalbininkų nuomonių kaip argumentų, todėl 1 — NE; naujadarų kūrimas taip pat nėra teksto ypatybė, todėl 2 — NE.

  2. Krok 2

    Teksto pradžioje yra klausimas, tačiau klausiamųjų sakinių nėra gausu, taigi 3 — NE.

  3. Krok 3

    Minimi morfologija, fonetika, lingvistika, filologija, geologija, psichologija, botanika ir kiti mokslo terminai, todėl 4 — TAIP.

Nie oceniaj każdego zdania na podstawie pojedynczego słowa. „Apstu” oznacza mnogość, a sama obecność pytania lub nazwiska językoznawcy nie potwierdza odpowiednio punktu 3 albo 1.

Punktowanie i źródło

2 pkt za cztery poprawne odpowiedzi, 1 pkt za trzy, 0 pkt za mniej niż trzy.

Strona arkusza: 6 · Strona zasad oceniania: 5

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 10

1 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — czytanie i język

Algirdas Sabaliauskas — „Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?“

Pełny tekst pochodzi z zachowanego JSON/TXT arkusza; bez ponownego OCR.

Tekst do zadań 6–10

Algirdas Sabaliauskas
Iš kur į mūsų gramatikas atėjo morfologija?

Morfologijos mokėtės visi. Tikriausiai ir visi žinote, ką šis žodis reiškia. Žinote, kad
morfologija gramatikose eina po fonetikos. Tačiau iš kur atsirado toks lingvistikos terminas,
kaip jis įsikraustė į gramatikos vadovėlius, vargu kas girdėjote.
Morfė – graikiškai „pavidalas, forma“, logos graikų kalboje turi daugiau kaip trisdešimt
reikšmių, kurių pirmoji – „žodis“, o kitos trys dešimtys vis kuo nors susijusios su žodžiu:
sakinys, kalba, nutarimas, priminimas, proza, knyga, veikalo skyrius, teisė kalbėti, tema,
reikšmė ir t. t. Šis graikiškas žodis šiandien slypi gausybėje vartojamų mokslo terminų. Ir
filologija, ir geologija, ir parazitologija, ir psichologija – tai vis graikų logos palikuonys. Šiuose
terminuose logos reiškia mokslą. Reiškia jis mokslą ir mūsų gramatikos skyriaus pavadinime –
morfologijoje. Tačiau ne graikų nuopelnas, kad mūsų gramatikose toks skyrius atsirado –
senovės graikai apie tokį terminą dar nieko nebuvo girdėję.
Didysis vokiečių rašytojas Johanas Volfgangas Getė buvo tikrai devynių amatų meistras.
Tačiau, jeigu sakome – devyni amatai, o dešimtas badas, toks pasakymas Getei visiškai netinka.
Jis buvo nuostabus meistras visur, gal išskyrus tik savo „pagrindinę“ specialybę – mat pagal
išsimokslinimą Getė buvo teisininkas, o advokatauti jam visai nesisekė. Getė sukūrė genialių
literatūros kūrinių, vadovavo Veimaro teatrui, tvarkė kariuomenės ir kelių tiesimo reikalus,
domėjosi zoologija, fizika, geologija, botanika. Betyrinėdamas augalus, jis sukūrė visai naują
mokslą apie organinių kūnų formas, jų susidarymą ir kitėjimą. 1785 metais šį mokslą jis
pavadino… morfologija. Tačiau ne Getė kaltas, kad morfologija atsirado ir mūsų gramatikose.
Kai aštuntą dešimtį pradėjęs Getė graužėsi dėl paskutinės savo nelaimingos meilės
septyniolikametei Ulrichai, ne taip toli nuo Veimaro, gydytojo šeimoje gimė berniukas, kuris
taip pat, kaip ir didysis vokiečių rašytojas, labai mėgo botaniką. Jeigu jis būtų studijavęs gamtos
mokslus, galimas daiktas, būtų tapęs vienu žymiausių pasaulio botanikų, tačiau jis studijavo
filologiją ir tapo žymiausiu devynioliktojo amžiaus vidurio lingvistu. Tačiau šis lingvistas

niekada neatsižadėjo savo jaunystės svajonės – botanikos. Jis skaitė žymiųjų gamtininkų
veikalus, turėjo nuostabų sodą, ištisas valandas prarymodavo prie mikroskopo, betyrinėdamas
kokio nors žiedo dulkeles. Gamtos mokslo dėsniais jis mėgino net aiškinti painius kalbotyros
klausimus. Šis mokslininkas pirmasis ir įvedė Getės sugalvotą gamtos mokslo terminą
į kalbotyrą, o iš jo raštų morfologija atėjo ir į mūsų gramatikas. Taigi šiam kalbininkui beveik
viso pasaulio moksleiviai turi dėkoti už jų mėgstamą ar nemėgstamą morfologiją. Šis
kalbininkas – pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos autorius Augustas Šleicheris
(Schleicher).
A. Sabaliauskas, Šimtas kalbos mįslių, 2001, Vilnius, p. 98–100.

Raskite antroje pastraipoje žodžius, reiškiančius kalbos ir literatūros, Žemės sandaros bei psichikos mokslus.

Pokaż odpowiedź i rozwiązanie krok po kroku

A. filologija; B. geologija; C. psichologija.

Autorskie omówienie MOL-P1_1P-202, zadanie 10, porównane z zachowanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji języka litewskiego.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Krok 1

    Kalbą, literatūrą ir tautosaką tiriantis mokslas yra filologija; šis žodis tiesiogiai išvardytas antroje pastraipoje.

  2. Krok 2

    Žemės sandarą ir jos kitimą tiria geologija, todėl ji atitinka apibrėžimą B.

  3. Krok 3

    Psichikos reiškinius, jų kilmę ir raidą tiria psichologija, todėl C įrašykite „psichologija“.

Nie wpisuj „morfologija” tylko dlatego, że jest głównym tematem artykułu. Każda definicja wskazuje inną dziedzinę i wszystkie trzy nazwy trzeba odnaleźć w drugim akapicie.

Punktowanie i źródło

1 pkt za komplet trzech nazw; odpowiedź niepełna lub błędna — 0 pkt.

Strona arkusza: 6 · Strona zasad oceniania: 5

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 11

37 pkt

Język litewski podstawowy F2015 — wypracowanie

Dwa alternatywne tematy — MOL-P1_1P-202

Temat 1 wymaga fragmentu i całego „Viliusa Karaliusa” oraz innego tekstu kultury; temat 2 — interpretacji wiersza „Valerijai”. Na egzaminie wybiera się jeden temat.

Temat 1 — żywotność narodu i języka

11 užduotis (0–37)
Wybierz jeden temat i napisz wypracowanie.

1 tema. Ar tautos ir kalbos gyvybingumas yra mūsų pačių rankose? Svarstykite
remdamiesi pateikta ištrauka iš Ievos Simonaitytės romano Vilius Karalius,
visu kūriniu ir kitu kultūros tekstu. Jūsų rašinio apimtis turi būti ne mažesnė
negu 250 žodžių.

Ieva Simonaitytė
Vilius Karalius

– …Bet yra rūpintojų už mūsų brangią kalbą. Ir jų atsiranda vis daugiau. Lietuvininkų
skyrimų draugystė 1 pastatė sau uždavinį pirmoj eilėj rūpintis mūsų brangia kalba. Ji pastatė
kandidatą į seimą, kuris yra tikras lietuvininkas ir kovotojas. Jis tikrai užtars mus, lietuvininkus,
ten, Berlyne…
– Visai tą patį pasakė ir pažadėjo mums praeitą šventadienį vokiečiai, – pastebėjo netoli
sėdįs vienas ūkininkas.
Kalbėtojas atsakė:
– Ar jūs, lietuvininkai būdami, tikitės 2 svetimaisiais? Juk žinote, kad jie savo pažadus tik
tiek…
– Taip, taip, jie savo pažadus tepildys, kiek ir jūs, – atsiliepė kitas ūkininkas, bet kalbėtojas,
to nepaisydamas, kalbėjo toliau:
– Kas yra žmogui arčiau: marškiniai ar sermėga? Aš manau, kad marškiniai. Taigi, mums,
lietuvininkams, tik mums, tikriesiems lietuvininkams, tegali rūpėti ir terūpi mūsų kalbos
išlaikymas. Daug senųjų girdime sakant: mes jau pasenę, veik lįsime į žemę. Kol mes gyvi,
mūsų kalba nedings. Ogi kad mūsų nebebus, tai jau tesižino. Brangūs broliai, ar jūs, savo dirvą
apgyvendami, ir sakote: „Kol aš gyvas, man užteks, o kad sūnus gyvens, kas man rūpi, ar jį

1
Draugystė – draugija.
2
Tikėtis – pasitikite.

beišmaitins mano žemė, ar ne?“ Aš manau, kad taip niekas nedaro, nes tai būtų beprotystė.
O jeigu jūsų tėvai taip būtų darę, kaip jūs dabar, rasi, manote daryti, pagalvokite, ar
beturėtumbite šiandien savo gražiąją kalbą? Niekados. Ji jau seniai būtų išnykusi. […]
– Kaip toli tu nueisi su ta savo lietuviškąja kalba?
– Iki Priekulės, – atsakė Tūmaitis. […]
– Jis nežino, ką į tai atsakyti!
Karalius pagalvojo, kad į tokį kvailą klausimą ir nesą galima nieko atsakyti. Kalbėtojas,
pastebėjęs, kad salėje vis dėlto yra ir rimtų žmonių, kurie atidžiai seka jo žodžius, kalbėjo toliau:
– …Mes turime atidengti tas melagystes, kurios skleidžiamos mūsų priešininkų; tas
melagystes, kurios sako, kad lietuvininkų jau nebėra. Tą patį sako būtent ir tie, kurie pereitą
šventą dieną jums pažadėjo rūpintis jūsų kalba…
– Na, na?
– …Aš galiu suminėti asmenis, anai partijai priklausančius, kurie, nuėję pas vyriausybę
Berlyne, paaiškino, kad tikrai lietuvininkų jau nebesą. Mes andai nuėjome pas Kultaus
ministerį, ir jis, visai nustebęs, mums atsakė: „Ką jūs šnekate? Aš gerai žinau, kad lietuvininkų
jau nebėra.“ Išrinkdami savo atstovą į seimą, mes parodysime, kad lietuvininkų yra, yra dar
daug daug, ir jie nemano išmirti. Priešingai, jie reikalauja savo teisių…
– Litauer haben keine Rechte, 3 – pasigirdo tas pats, pačioj pradžioj nuskambėjęs balsas.
I. Simonaitytė, Vilius Karalius, 2011, Vilnius, p. 51–52.

Temat 2 — interpretacja „Valerijai”

2 tema. Interpretuokite pateiktą eilėraštį. Suformuluokite tezę ir ją pagrįskite. Jūsų
rašinio apimtis turi būti ne mažesnė negu 250 žodžių.

Vincas Kudirka
Valerijai

Kada mane ištiko likims raudulingas,
Kada dvasią prislėgė nelaimių klampynė,
Rankas buvau nuleidęs… Tarei man: ,,Tėvynė
Žiūri į tave, kelkis – tu jai reikalingas!“

Kad tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas
Ir, manęs nesupratęs, man širdį sumynė,
Rengiausi prakeikt viską… Nuo to mane gynė
Priminims tavo: ,,Da tu draugijai skolingas!“

Aš kėliausi ir dirbau. Kad dėl neteisybės
Pakliuvau į žabangas, netekau liuosybės,
Kada mane teriojo priešai užsigulę…

Per tave man nušvito kalėjimo tamsybės,
Kaip angels sargas mane raminai… Bičiule!
Palaiminta būk!
http://antologija.lt

3
Lietuviai neturi jokių teisių (vok. k.).

Pasirinkite vieną iš dviejų temų ir parašykite ne trumpesnį kaip 250 žodžių rašinį. Visi šaltiniai ir du atskiri modeliai pateikti žemiau.

Pokaż dwa autorskie modele i plan pracy

Autorski model — temat 1 (nie jest pracą CKE):

Kalba gyva tiek, kiek ją renkamės

Tautos ir kalbos gyvybingumas nėra savaiminė duotybė. Kalba išlieka ne todėl, kad kadaise buvo sukurta, bet todėl, kad žmonės ja kalba, rašo, moko vaikų ir gina teisę ją vartoti. Mano manymu, jos ateitis pirmiausia yra pačios bendruomenės rankose, nors politinės sąlygos gali šį pasirinkimą palengvinti arba apsunkinti.

Ievos Simonaitytės romano „Vilius Karalius“ ištraukoje kalbėtojas ragina lietuvininkus nepasitikėti vien svetimųjų pažadais. Jis lygina kalbos perdavimą su žemės įdirbimu: ūkininkas rūpinasi ne tik šios dienos derliumi, bet ir tuo, ką paliks sūnui. Šis palyginimas parodo, kad kalba yra paveldas ir pareiga. Jei vyresnioji karta nuspręstų, jog po jos kalbos likimas nebesvarbus, nutrūktų gyva perdavimo grandinė.

Ištraukoje svarbus ir politinis veikimas. Kandidato į seimą išrinkimas turėtų paneigti melą, kad lietuvininkų jau nebėra. Vadinasi, kalbos apsauga vyksta ne vien namuose: bendruomenė turi viešai pasirodyti, kurti draugijas ir reikalauti teisių. Tačiau salėje girdimi pašaipūs balsai rodo vidinį susiskaldymą. Kalbai pavojinga ne tik išorinė germanizacija, bet ir pačių žmonių abejingumas.

Visas romanas šią grėsmę parodo per Karalių šeimos ir Mažosios Lietuvos lietuvininkų likimus. Vilius, žavėdamasis vokiška gerove ir galia, tolsta nuo paveldėtos tapatybės; net iš savo sūnaus reikalauja kalbėti vokiškai. Šeimos irimas susijungia su tautinės savimonės silpnėjimu. Simonaitytė nekuria paprasto svetimųjų kaltinimo: nutautėjimas vyksta ir tada, kai žmogus pats kasdienybėje pasirenka prestižą, naudą ar patogumą vietoj gimtosios kalbos.

Panašią atsakomybę pabrėžia Martyno Mažvydo „Katekizmo“ lietuviška prakalba. Knyga pati kreipiasi į skaitytojus ir kviečia imti ją, skaityti bei mokyti kitus. Pirmoji lietuviška knyga rodo, kad kalbai reikia ne vien jausmingos meilės, bet konkrečių priemonių: rašto, mokyklos, knygos ir žmonių, kurie šiomis priemonėmis naudojasi.

Taigi tautos ir kalbos gyvybingumas didele dalimi yra mūsų rankose. Valstybė gali suteikti teises, o istorija gali sukurti sunkias aplinkybes, bet nė vienas įstatymas neprivers kalbos gyventi šeimoje ir bendruomenėje. Ji išlieka tada, kai kiekviena karta sąmoningai priima paveldą ir perduoda jį toliau.

Autorski model — temat 2 (nie jest pracą CKE):

Pareiga, sugrąžinanti žmogų į gyvenimą

Vinco Kudirkos eilėraštis „Valerijai“ yra padėkos bičiulei išpažintis. Lyrinis subjektas pasakoja apie asmeninę krizę, tačiau mylimo žmogaus balsas primena jam pareigą tėvynei ir visuomenei. Mano teigimu, kūrinys rodo, kad tikras artumas ne uždaro žmogų privačiame jausme, o padeda jam atgauti jėgas ir grįžti prie prasmingo darbo.

Pirmoje strofoje kalbantysis prisimena „raudulingą“ likimą ir nelaimių klampynę. Klampynės metafora perteikia būseną, iš kurios sunku išsivaduoti: žmogus nuleidžia rankas ir nebemato kelio pirmyn. Šią neviltį pertraukia tiesioginė Valerijos kalba. Ji nesako vien paguodos žodžių, bet primena: „Tėvynė / Žiūri į tave“. Personifikuota tėvynė tampa moraliniu autoritetu, o kreipinys „kelkis“ — raginimu veikti.

Antroje strofoje krizė pagilėja. Nedėkingas pasaulis tyčiojasi, nesupranta ir „sumina“ širdį. Kūno sužeidimo metafora parodo, kad viešas nepripažinimas skaudina asmeniškai. Vis dėlto bičiulė vėl sustabdo pasidavimą. Žodžiai apie skolą draugijai primena, kad žmogaus talentas ir darbas priklauso ne tik jam pačiam. Atsakomybė bendruomenei tampa atrama, kai asmeninis pasitikėjimas savimi silpsta.

Trečios strofos pradžia „Aš kėliausi ir dirbau“ yra kūrinio lūžis. Ankstesnius ketinimus ir neviltį pakeičia veiksmai. Trumpas sakinys sustiprina sprendimo ryžtingumą. Tačiau išbandymai nesibaigia: dėl neteisybės subjektas patenka į žabangas, praranda laisvę, jį puola priešai. Todėl eilėraštis nežada, kad pareiga panaikins kančią. Ji suteikia kančiai kryptį ir neleidžia žmogui dvasiškai kapituliuoti.

Paskutinėje strofoje kalėjimo tamsą nušviečia bičiulės buvimas. Šviesos ir tamsos kontrastas reiškia ne fizinį išlaisvinimą, bet vidinę viltį. Valerija palyginama su angelu sargu. Šis palyginimas išaukština jos globą, tačiau svarbu, kad ji saugo ne pasyviai: jos žodžiai visą laiką skatina subjektą prisiimti atsakomybę. Baigiamasis palaiminimas paverčia eilėraštį dėkingumo aktu.

Kūrinio kompozicija juda nuo nuleistų rankų prie darbo, nuo dvasinės klampynės prie šviesos. Kartojamas „kada“ išvardija išbandymus, o Valerijos citatos kiekvieną kartą keičia jų kryptį. Taigi bičiulystė čia yra moralinė jėga. Ji primena žmogui, kad net nevilties ir nelaisvės sąlygomis jis tebėra reikalingas kitiems ir gali pasirinkti prasmingą veikimą.

Modele są pierwszą redakcją do niezależnej recenzji języka litewskiego, treści literackiej i punktacji. Nie są oficjalnymi odpowiedziami CKE ani gwarancją 37 pkt; zdający wybiera jeden temat.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Wybierz jeden temat i właściwy gatunek

    Temat 1 wymaga stanowiska, argumentów z fragmentu i całego „Viliusa Karaliusa” oraz innego tekstu kultury. Temat 2 wymaga całościowej tezy interpretacyjnej i analizy funkcji środków w „Valerijai”.

  2. Temat 1 — sformułuj stanowisko

    Model uznaje, że polityka wpływa na warunki używania języka, lecz jego żywotność zależy przede wszystkim od codziennych wyborów wspólnoty i przekazywania mowy następnemu pokoleniu.

  3. Temat 1 — wykorzystaj fragment

    Mowa porównuje troskę o język z uprawą ziemi dla syna. Organizacja polityczna ma zarazem dowieść, że Lietuvininkai istnieją i potrafią domagać się praw.

  4. Temat 1 — odwołaj się do całości i kontekstu

    Los Karalių pokazuje, jak fascynacja niemieckim prestiżem i rezygnacja z mowy osłabiają tożsamość. Przedmowa Mažvydasa dodaje program czytania, pisania i uczenia innych po litewsku.

  5. Temat 2 — postaw tezę

    Bliskość Valeriji nie zamyka podmiotu w prywatnym uczuciu: przypomina mu, że jest potrzebny ojczyźnie i wspólnocie, dzięki czemu wraca do pracy mimo krzywdy.

  6. Temat 2 — połącz formę z sensem

    Metafory grzęzawiska, zdeptanego serca i więziennej ciemności budują kryzys; cytowane wezwania, kontrast światła z mrokiem i porównanie do anioła stróża pokazują siłę moralnego wsparcia.

  7. Sprawdź limit i rubrykę

    Modele mają 305 i 303 słów wraz z tytułami. Każdy stanowi osobną propozycję do nauki i wymaga niezależnej recenzji.

Nie łącz obu tematów. W temacie 1 nie wolno pominąć całego romanu ani innego tekstu kultury; w temacie 2 samo streszczenie kolejnych strof bez wspólnej tezy i funkcji środków nie realizuje interpretacji.

Punktowanie i źródło

Do 37 pkt za jedną pracę. Obie rubryki: stanowisko albo koncepcja interpretacyjna 0–6, uzasadnienie 0–12, poprawność rzeczowa 0–2, kompozycja 0–4, spójność 0–2, styl 0–3, język 0–4, zapis 0–4. Minimum 250 słów; poniżej limitu ocenia się tylko A–C. Błąd kardynalny może wyzerować pracę.

Strona arkusza: 6 · Strona zasad oceniania: 6

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Oficjalne dokumenty

Materiały CKE

Dokumenty otwierają się na żądanie.

MOL-P1_1P-202