Przejdź do treści
Moja Matura
Lokalna wersja próbna · 512 arkuszy · 2015–2026

Maj 2022 · Formuła 2015

Język litewski 2022 — poziom podstawowy — Formuła 2015

Pracuj we własnym tempie. Sprawdź oficjalne odpowiedzi i dostępne objaśnienia. Wyjaśnienia pozostające w opracowaniu są oznaczone przy zadaniach.

Przejdź do zadań ↓Materiały CKE
Zadania / części
10
Punkty na stronie
50
Poziom
Podstawowy

Zachowany status źródłowy: ten arkusz nie ma jeszcze zatwierdzenia redakcyjnego całego zestawu. Dostępne odpowiedzi i opracowania pozostają oznaczone przy zadaniach.

Pracuj z arkuszem

Zadania, odpowiedzi i opracowania

Zadanie 1

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Zakres zachowanego źródła

Pełny artykuł V. Rimkusa jest obecny w aktualnym oficjalnym arkuszu CKE i został sprawdzony 2026-11-07. Nie jest osadzany w lokalnej karcie, ponieważ wcześniejszy parser nie przypisał go do pakietu.

Podstawa opracowania

Aktualny arkusz CKE EMLL-P0-100-2205 (SHA-256 1d04c00ebf66) i zasady oceniania (4f18cdc74d6b).

Suformuluokite pirmos pastraipos pagrindinę mintį.

Pokaż odpowiedź i omówienie

Knygos — jų išvaizda, formatas, gamybos technika ir kokybė — yra labai įvairios.

Pełny artykuł V. Rimkusa oraz odpowiedź sprawdzono z aktualnym arkuszem i kluczem CKE. Niezależna recenzja języka litewskiego pozostaje otwarta.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Ustal podstawę odpowiedzi

    Zachowane zasady CKE wskazują, że pierwsza część artykułu Rimkusa porządkuje różnorodność książek według wyglądu, formatu, techniki i jakości.

  2. Wyprowadź odpowiedź

    Myśl główna musi objąć wszystkie wymienione aspekty, ale nie powinna rozwijać przykładów ani szczegółów z dalszych akapitów.

  3. Sprawdź pułapkę i klucz

    Nie zawężaj odpowiedzi do samego formatu książki; klucz obejmuje także wygląd, technikę i jakość. Wynik porównano z zachowanym przykładem albo rozwiązaniem CKE.

Nie zawężaj odpowiedzi do samego formatu książki; klucz obejmuje także wygląd, technikę i jakość.

Punktowanie i źródło

1 pkt za poprawne uogólnienie pierwszego akapitu.

Strona arkusza: 3

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 2

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Zakres zachowanego źródła

Pełny artykuł V. Rimkusa jest obecny w aktualnym oficjalnym arkuszu CKE i został sprawdzony 2026-11-07. Nie jest osadzany w lokalnej karcie, ponieważ wcześniejszy parser nie przypisał go do pakietu.

Podstawa opracowania

Aktualny arkusz CKE EMLL-P0-100-2205 (SHA-256 1d04c00ebf66) i zasady oceniania (4f18cdc74d6b).

Paaiškinkite, kodėl paskutinėje teksto pastraipoje žodis „teršimas“ parašytas kabutėse.

Pokaż odpowiedź i omówienie

Žodis „teršimas“ vartojamas perkeltine, iš dalies priešinga reikšme: įrašai, pastabos ir pabraukimai gali ne gadinti knygą, bet papildyti jos turinį vertingu skaitytojo komentaru.

Pełny artykuł V. Rimkusa oraz odpowiedź sprawdzono z aktualnym arkuszem i kluczem CKE. Niezależna recenzja języka litewskiego pozostaje otwarta.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Ustal podstawę odpowiedzi

    W przykładzie CKE cudzysłów sygnalizuje niedosłowność: ślady czytelnika można ocenić jako wartościowe uzupełnienie, nie zwykłe zabrudzenie.

  2. Wyprowadź odpowiedź

    Wyjaśnij jednocześnie funkcję cudzysłowu i sens paradoksu: fizyczne zapisy mogą wzbogacać historię egzemplarza.

  3. Sprawdź pułapkę i klucz

    Nie pisz tylko, że jest to cytat albo ironia; trzeba objaśnić przeciwne wartościowanie notatek w książce. Wynik porównano z zachowanym przykładem albo rozwiązaniem CKE.

Nie pisz tylko, że jest to cytat albo ironia; trzeba objaśnić przeciwne wartościowanie notatek w książce.

Punktowanie i źródło

1 pkt za poprawne objaśnienie przenośnego znaczenia.

Strona arkusza: 3

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 3

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Zakres zachowanego źródła

Pełny artykuł V. Rimkusa jest obecny w aktualnym oficjalnym arkuszu CKE i został sprawdzony 2026-11-07. Nie jest osadzany w lokalnej karcie, ponieważ wcześniejszy parser nie przypisał go do pakietu.

Podstawa opracowania

Aktualny arkusz CKE EMLL-P0-100-2205 (SHA-256 1d04c00ebf66) i zasady oceniania (4f18cdc74d6b).

Įrašykite tris žodžius: knygos savininko ženklą, autoriaus skyrimą ir kieno nors parašą.

Pokaż odpowiedź i omówienie

1. ekslibrisas; 2. dedikacija; 3. autografas.

Pełny artykuł V. Rimkusa oraz odpowiedź sprawdzono z aktualnym arkuszem i kluczem CKE. Niezależna recenzja języka litewskiego pozostaje otwarta.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Ustal podstawę odpowiedzi

    Definicje wskazują kolejno znak własności egzemplarza, formułę poświęcenia utworu oraz własnoręczny podpis.

  2. Wyprowadź odpowiedź

    Dopasuj termin do funkcji, nie do miejsca w książce: ekslibris oznacza właściciela, dedykacja adresata, autograf autora podpisu.

  3. Sprawdź pułapkę i klucz

    Nie zamieniaj dedykacji z autografem — podpis nie musi zawierać wskazania, komu poświęcono książkę. Wynik porównano z zachowanym przykładem albo rozwiązaniem CKE.

Nie zamieniaj dedykacji z autografem — podpis nie musi zawierać wskazania, komu poświęcono książkę.

Punktowanie i źródło

1 pkt wyłącznie za komplet trzech poprawnych terminów.

Strona arkusza: 3

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 4

2 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Zakres zachowanego źródła

Pełny artykuł V. Rimkusa jest obecny w aktualnym oficjalnym arkuszu CKE i został sprawdzony 2026-11-07. Nie jest osadzany w lokalnej karcie, ponieważ wcześniejszy parser nie przypisał go do pakietu.

Podstawa opracowania

Aktualny arkusz CKE EMLL-P0-100-2205 (SHA-256 1d04c00ebf66) i zasady oceniania (4f18cdc74d6b).

Parašykite, kokias dvi temas galima išskirti tekste.

Pokaż odpowiedź i omówienie

1. Knygų kaupimas. 2. Ekslibrisų, dedikacijų ir kitų įrašų knygose vertė bei reikšmė.

Pełny artykuł V. Rimkusa oraz odpowiedź sprawdzono z aktualnym arkuszem i kluczem CKE. Niezależna recenzja języka litewskiego pozostaje otwarta.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Ustal podstawę odpowiedzi

    Zasady CKE dzielą artykuł na temat gromadzenia książek oraz znaczenie śladów własności, poświęceń i komentarzy w egzemplarzach.

  2. Wyprowadź odpowiedź

    Sformułuj dwa nadrzędne tematy, zamiast wymieniać pojedyncze przykłady albo trzy podobne rodzaje wpisów osobno.

  3. Sprawdź pułapkę i klucz

    Nie traktuj ekslibrisu, dedykacji i autografu jako trzech odrębnych głównych tematów — tworzą wspólny drugi obszar. Wynik porównano z zachowanym przykładem albo rozwiązaniem CKE.

Nie traktuj ekslibrisu, dedykacji i autografu jako trzech odrębnych głównych tematów — tworzą wspólny drugi obszar.

Punktowanie i źródło

2 pkt za dwa tematy, 1 pkt za jeden.

Strona arkusza: 4

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 5

2 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Zakres zachowanego źródła

Pełny artykuł V. Rimkusa jest obecny w aktualnym oficjalnym arkuszu CKE i został sprawdzony 2026-11-07. Nie jest osadzany w lokalnej karcie, ponieważ wcześniejszy parser nie przypisał go do pakietu.

Podstawa opracowania

Aktualny arkusz CKE EMLL-P0-100-2205 (SHA-256 1d04c00ebf66) i zasady oceniania (4f18cdc74d6b).

Pažymėkite V. Rimkaus straipsnio ypatybes: administracinis stilius, tik šnekamoji kalba, satyra, tarptautiniai žodžiai.

Pokaż odpowiedź i omówienie

1. NE; 2. NE; 3. NE; 4. TAIP.

Pełny artykuł V. Rimkusa oraz odpowiedź sprawdzono z aktualnym arkuszem i kluczem CKE. Niezależna recenzja języka litewskiego pozostaje otwarta.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Ustal podstawę odpowiedzi

    Artykuł nie jest dokumentem urzędowym, nie ogranicza się do potoczności i nie buduje satyry; występują w nim terminy międzynarodowe, m.in. ekslibris, dedykacja i autograf.

  2. Wyprowadź odpowiedź

    Rozstrzygnij każdą cechę niezależnie. Obecność lekkiego komentarza nie oznacza satyry, a terminy specjalistyczne wykluczają wyłącznie potoczny język.

  3. Sprawdź pułapkę i klucz

    Nie oznaczaj administracyjnego stylu tylko dlatego, że autor porządkuje typy książek i wpisów. Wynik porównano z zachowanym przykładem albo rozwiązaniem CKE.

Nie oznaczaj administracyjnego stylu tylko dlatego, że autor porządkuje typy książek i wpisów.

Punktowanie i źródło

2 pkt za cztery poprawne odpowiedzi, 1 pkt za trzy.

Strona arkusza: 4

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 6

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Jūratė Mičiulienė
Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai?

Paveldo saugininkus pastaruoju metu neramina vis pasitaikantys ugnies kūrenimai ant
dubenuotųjų akmenų, kurių daugelis yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi jie – mūsų
kultūros paveldas, bylojantis apie tose vietose buvusias pagoniškas šventvietes. „Vaizdinys,
kad dubenuotieji akmenys yra senovės aukurai, yra klaidingas, bet labai gajus. Akivaizdu,
kad kažkur švietimo srityje buvo padaryta didžiulė klaida, jog toks vaizdinys įsišaknijo“, –
sakė Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė.
Pasak jos, su tokiais vandalais jau daugelį metų kovoja Gražutės regioninio parko Zarasų
rajone darbuotojai. Kiek berašo informaciniuose stenduose, vietinėje spaudoje, feisbuko
paskyroje, prašydami nekūrenti ugnies ant Lūžų dubenuotojo akmens, vis randa akmenį
apdegintą. Lūžų akmuo stūkso į Kultūros vertybių registrą įrašytoje Lūžų senovės kulto
vietoje, Antalieptės apylinkėse. Panašu, kad taip elgiasi save laikantieji senovės baltų
tikėjimo tęsėjais. Apmaudu, kad jie nelabai susipažinę su tokių apeigų papročiais.
Yra duomenų, kad ši Šavašos slėnyje esanti senovės lietuvių šventykla gyvavo iki XV–
XVII a. Būtent iš šios šventyklos išlikęs ir Lūžų akmuo su dubeniu. Ugnis čia degdavo dar
apie 200 metų įvedus krikščionybę. Tačiau kuriama ji buvo ne ant dubenuotojo akmens,
o šalia įrengtame aukure. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad Lūžų akmuo stovi kadaise
iškastos duobės pakraštyje. Duobės dugnas buvo išgrįstas to paties akmens nuoskaldomis.
Būtent tokiose duobėse ir rusendavo aukurai.

Kaip teigė šį akmenį restauravęs archeologas, profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius,
ugnies kūrenimas akmenį labai gadina. „Atsiranda ertmių, akmuo skilinėja. Įtrūkimai didėja
ir žiemą skverbiantis vandeniui, ledui. Po to daug rūpesčių iškyla mėginant tokius sužalotus
akmenis išsaugoti, ertmes užpildyti apsauginėmis priemonėmis, – pasakojo archeologas. –
Ugnies kūrenimas Lūžų akmeniui tiesiog pragaištingas. Akmuo buvo taip išdegintas, pilnas
įtrūkimų, kad dubenyje vanduo negalėdavo užsibūti, visas per įtrūkimus išbėgdavo. Pernai
bandėme glaistyti, restauruoti. Atrodo, kad pasisekė įtrūkimus užgydyti. Jei vėl kūrentojai
nesugrįš. Blogiausia, kad tokie atvejai plinta kaip liga. […] Susidaro įspūdis, kad įrengtų
informacinių stendų jie net neskaito. Prie Lūžų akmens su Gražutės regioninio parko
darbuotojais pastatėm stendus, bet vis rasdavome sunaikintus, vos ne kas savaitę reikėjo vis
naujus vežti. […]“
Pasak kuršių istorijos puoselėtojo D. Nikitenkos, etninėse baltų genčių žemėse išlikę
apeiginiai akmenys – itin vertingi reliktai, nes daug jų sunaikino krikščionys po krikšto
įvedimo, dar daugiau – melioratoriai sovietmečiu. „Tie apeiginiai akmenys turi iškaltus (rečiau
– išgręžtus storu ąžuolo rąstu) aukojimų dubenis. Plokščiadugnius (kuršių paveldas),
smailiadugnius (Aukštaitija), apvalius, kiaušinio formos, nusklembtus ir kt., – sakė D.
Nikitenka. – Šalia dubenuotųjų akmenų būdavo įrengiama ir dar viena apeigų atlikimo vieta:
įgilinta ugniavietė. Štai tokiose ugniavietėse ir būdavo kūrenamas apeiginis laužas, į ugnį
aukojamos aukos dievams. Ugniavietėse rasta gyvūnų kaulų, puodų šukių, ąžuolo, kadagio,
pušies ir kitokių medžių degėsių, susilydžiusio gintaro ir kt. Tokiu būdu tampa aišku, jog
šventvietę sudarydavo dviejų dalių kompleksas: akmuo su dubeniu skysčiams aukoti
ir ugnies apeigų vieta, akmenimis grįsta duobė-ugniavietė. Šie duomenys – archeologinių
kasinėjimų rezultatai. Tad jie – nesumeluoti, nesugalvoti, o tikri. Ir tik jie atspindi tikrųjų
apeigų pobūdį bei specifiką, atskleidžia, kaip senovėje atrodė šventviečių kompleksai“.

Pagal: J. Mičiulienė, Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai?,
www.alkas.lt

Parašykite, kokia problema keliama pirmoje J. Mičiulienės teksto pastraipoje.

Pokaż odpowiedź i omówienie

Pirmoje pastraipoje keliama ugnies kūrenimo ant dubenuotųjų akmenų ir jų niokojimo problema.

Autorska pierwsza redakcja zgodna z zachowanym pełnym tekstem i zasadami CKE; wymaga niezależnej recenzji litewskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Ustal podstawę odpowiedzi

    Pierwszy akapit opisuje powtarzające się rozpalanie ognia na chronionych kamieniach oraz nieskuteczność tablic i apeli pracowników parku.

  2. Wyprowadź odpowiedź

    Nazwij czynność i jej obiekt. Istotą problemu nie jest samo współczesne zainteresowanie dawną religią, lecz niszczenie zabytku przez błędny rytuał.

  3. Sprawdź pułapkę i klucz

    Nie odpowiadaj ogólnie „ochrona dziedzictwa”; polecenie wymaga konkretnego problemu z pierwszego akapitu. Wynik porównano z zachowanym przykładem albo rozwiązaniem CKE.

Nie odpowiadaj ogólnie „ochrona dziedzictwa”; polecenie wymaga konkretnego problemu z pierwszego akapitu.

Punktowanie i źródło

1 pkt za poprawne nazwanie problemu.

Strona arkusza: 5

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 7

2 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Jūratė Mičiulienė
Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai?

Paveldo saugininkus pastaruoju metu neramina vis pasitaikantys ugnies kūrenimai ant
dubenuotųjų akmenų, kurių daugelis yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi jie – mūsų
kultūros paveldas, bylojantis apie tose vietose buvusias pagoniškas šventvietes. „Vaizdinys,
kad dubenuotieji akmenys yra senovės aukurai, yra klaidingas, bet labai gajus. Akivaizdu,
kad kažkur švietimo srityje buvo padaryta didžiulė klaida, jog toks vaizdinys įsišaknijo“, –
sakė Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė.
Pasak jos, su tokiais vandalais jau daugelį metų kovoja Gražutės regioninio parko Zarasų
rajone darbuotojai. Kiek berašo informaciniuose stenduose, vietinėje spaudoje, feisbuko
paskyroje, prašydami nekūrenti ugnies ant Lūžų dubenuotojo akmens, vis randa akmenį
apdegintą. Lūžų akmuo stūkso į Kultūros vertybių registrą įrašytoje Lūžų senovės kulto
vietoje, Antalieptės apylinkėse. Panašu, kad taip elgiasi save laikantieji senovės baltų
tikėjimo tęsėjais. Apmaudu, kad jie nelabai susipažinę su tokių apeigų papročiais.
Yra duomenų, kad ši Šavašos slėnyje esanti senovės lietuvių šventykla gyvavo iki XV–
XVII a. Būtent iš šios šventyklos išlikęs ir Lūžų akmuo su dubeniu. Ugnis čia degdavo dar
apie 200 metų įvedus krikščionybę. Tačiau kuriama ji buvo ne ant dubenuotojo akmens,
o šalia įrengtame aukure. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad Lūžų akmuo stovi kadaise
iškastos duobės pakraštyje. Duobės dugnas buvo išgrįstas to paties akmens nuoskaldomis.
Būtent tokiose duobėse ir rusendavo aukurai.

Kaip teigė šį akmenį restauravęs archeologas, profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius,
ugnies kūrenimas akmenį labai gadina. „Atsiranda ertmių, akmuo skilinėja. Įtrūkimai didėja
ir žiemą skverbiantis vandeniui, ledui. Po to daug rūpesčių iškyla mėginant tokius sužalotus
akmenis išsaugoti, ertmes užpildyti apsauginėmis priemonėmis, – pasakojo archeologas. –
Ugnies kūrenimas Lūžų akmeniui tiesiog pragaištingas. Akmuo buvo taip išdegintas, pilnas
įtrūkimų, kad dubenyje vanduo negalėdavo užsibūti, visas per įtrūkimus išbėgdavo. Pernai
bandėme glaistyti, restauruoti. Atrodo, kad pasisekė įtrūkimus užgydyti. Jei vėl kūrentojai
nesugrįš. Blogiausia, kad tokie atvejai plinta kaip liga. […] Susidaro įspūdis, kad įrengtų
informacinių stendų jie net neskaito. Prie Lūžų akmens su Gražutės regioninio parko
darbuotojais pastatėm stendus, bet vis rasdavome sunaikintus, vos ne kas savaitę reikėjo vis
naujus vežti. […]“
Pasak kuršių istorijos puoselėtojo D. Nikitenkos, etninėse baltų genčių žemėse išlikę
apeiginiai akmenys – itin vertingi reliktai, nes daug jų sunaikino krikščionys po krikšto
įvedimo, dar daugiau – melioratoriai sovietmečiu. „Tie apeiginiai akmenys turi iškaltus (rečiau
– išgręžtus storu ąžuolo rąstu) aukojimų dubenis. Plokščiadugnius (kuršių paveldas),
smailiadugnius (Aukštaitija), apvalius, kiaušinio formos, nusklembtus ir kt., – sakė D.
Nikitenka. – Šalia dubenuotųjų akmenų būdavo įrengiama ir dar viena apeigų atlikimo vieta:
įgilinta ugniavietė. Štai tokiose ugniavietėse ir būdavo kūrenamas apeiginis laužas, į ugnį
aukojamos aukos dievams. Ugniavietėse rasta gyvūnų kaulų, puodų šukių, ąžuolo, kadagio,
pušies ir kitokių medžių degėsių, susilydžiusio gintaro ir kt. Tokiu būdu tampa aišku, jog
šventvietę sudarydavo dviejų dalių kompleksas: akmuo su dubeniu skysčiams aukoti
ir ugnies apeigų vieta, akmenimis grįsta duobė-ugniavietė. Šie duomenys – archeologinių
kasinėjimų rezultatai. Tad jie – nesumeluoti, nesugalvoti, o tikri. Ir tik jie atspindi tikrųjų
apeigų pobūdį bei specifiką, atskleidžia, kaip senovėje atrodė šventviečių kompleksai“.

Pagal: J. Mičiulienė, Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai?,
www.alkas.lt

Nuspręskite, kurie keturi sakiniai pateikia faktą (F), o kurie — nuomonę (N).

Pokaż odpowiedź i omówienie

1. F; 2. N; 3. N; 4. F.

Autorska pierwsza redakcja zgodna z zachowanym pełnym tekstem i zasadami CKE; wymaga niezależnej recenzji litewskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Ustal podstawę odpowiedzi

    Wybrukowanie dna dołu oraz odnalezione kości i pozostałości są wynikami badań. Słowa „apmaudu” i „susidaro įspūdis” ujawniają ocenę lub przypuszczenie.

  2. Wyprowadź odpowiedź

    Oddziel sprawdzalne ustalenia archeologiczne od sygnałów subiektywności. Wartościowanie i wrażenie nie są faktami.

  3. Sprawdź pułapkę i klucz

    Cytowanie eksperta nie czyni automatycznie każdego zdania faktem; rozstrzyga treść i sposób sformułowania. Wynik porównano z zachowanym przykładem albo rozwiązaniem CKE.

Cytowanie eksperta nie czyni automatycznie każdego zdania faktem; rozstrzyga treść i sposób sformułowania.

Punktowanie i źródło

2 pkt za cztery poprawne oznaczenia, 1 pkt za trzy.

Strona arkusza: 6

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 8

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Jūratė Mičiulienė
Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai?

Paveldo saugininkus pastaruoju metu neramina vis pasitaikantys ugnies kūrenimai ant
dubenuotųjų akmenų, kurių daugelis yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi jie – mūsų
kultūros paveldas, bylojantis apie tose vietose buvusias pagoniškas šventvietes. „Vaizdinys,
kad dubenuotieji akmenys yra senovės aukurai, yra klaidingas, bet labai gajus. Akivaizdu,
kad kažkur švietimo srityje buvo padaryta didžiulė klaida, jog toks vaizdinys įsišaknijo“, –
sakė Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė.
Pasak jos, su tokiais vandalais jau daugelį metų kovoja Gražutės regioninio parko Zarasų
rajone darbuotojai. Kiek berašo informaciniuose stenduose, vietinėje spaudoje, feisbuko
paskyroje, prašydami nekūrenti ugnies ant Lūžų dubenuotojo akmens, vis randa akmenį
apdegintą. Lūžų akmuo stūkso į Kultūros vertybių registrą įrašytoje Lūžų senovės kulto
vietoje, Antalieptės apylinkėse. Panašu, kad taip elgiasi save laikantieji senovės baltų
tikėjimo tęsėjais. Apmaudu, kad jie nelabai susipažinę su tokių apeigų papročiais.
Yra duomenų, kad ši Šavašos slėnyje esanti senovės lietuvių šventykla gyvavo iki XV–
XVII a. Būtent iš šios šventyklos išlikęs ir Lūžų akmuo su dubeniu. Ugnis čia degdavo dar
apie 200 metų įvedus krikščionybę. Tačiau kuriama ji buvo ne ant dubenuotojo akmens,
o šalia įrengtame aukure. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad Lūžų akmuo stovi kadaise
iškastos duobės pakraštyje. Duobės dugnas buvo išgrįstas to paties akmens nuoskaldomis.
Būtent tokiose duobėse ir rusendavo aukurai.

Kaip teigė šį akmenį restauravęs archeologas, profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius,
ugnies kūrenimas akmenį labai gadina. „Atsiranda ertmių, akmuo skilinėja. Įtrūkimai didėja
ir žiemą skverbiantis vandeniui, ledui. Po to daug rūpesčių iškyla mėginant tokius sužalotus
akmenis išsaugoti, ertmes užpildyti apsauginėmis priemonėmis, – pasakojo archeologas. –
Ugnies kūrenimas Lūžų akmeniui tiesiog pragaištingas. Akmuo buvo taip išdegintas, pilnas
įtrūkimų, kad dubenyje vanduo negalėdavo užsibūti, visas per įtrūkimus išbėgdavo. Pernai
bandėme glaistyti, restauruoti. Atrodo, kad pasisekė įtrūkimus užgydyti. Jei vėl kūrentojai
nesugrįš. Blogiausia, kad tokie atvejai plinta kaip liga. […] Susidaro įspūdis, kad įrengtų
informacinių stendų jie net neskaito. Prie Lūžų akmens su Gražutės regioninio parko
darbuotojais pastatėm stendus, bet vis rasdavome sunaikintus, vos ne kas savaitę reikėjo vis
naujus vežti. […]“
Pasak kuršių istorijos puoselėtojo D. Nikitenkos, etninėse baltų genčių žemėse išlikę
apeiginiai akmenys – itin vertingi reliktai, nes daug jų sunaikino krikščionys po krikšto
įvedimo, dar daugiau – melioratoriai sovietmečiu. „Tie apeiginiai akmenys turi iškaltus (rečiau
– išgręžtus storu ąžuolo rąstu) aukojimų dubenis. Plokščiadugnius (kuršių paveldas),
smailiadugnius (Aukštaitija), apvalius, kiaušinio formos, nusklembtus ir kt., – sakė D.
Nikitenka. – Šalia dubenuotųjų akmenų būdavo įrengiama ir dar viena apeigų atlikimo vieta:
įgilinta ugniavietė. Štai tokiose ugniavietėse ir būdavo kūrenamas apeiginis laužas, į ugnį
aukojamos aukos dievams. Ugniavietėse rasta gyvūnų kaulų, puodų šukių, ąžuolo, kadagio,
pušies ir kitokių medžių degėsių, susilydžiusio gintaro ir kt. Tokiu būdu tampa aišku, jog
šventvietę sudarydavo dviejų dalių kompleksas: akmuo su dubeniu skysčiams aukoti
ir ugnies apeigų vieta, akmenimis grįsta duobė-ugniavietė. Šie duomenys – archeologinių
kasinėjimų rezultatai. Tad jie – nesumeluoti, nesugalvoti, o tikri. Ir tik jie atspindi tikrųjų
apeigų pobūdį bei specifiką, atskleidžia, kaip senovėje atrodė šventviečių kompleksai“.

Pagal: J. Mičiulienė, Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai?,
www.alkas.lt

Parašykite po vieną sinonimą žodžiams „pragaištingas“ ir „gajus“.

Pokaż odpowiedź i omówienie

pragaištingas — pražūtingas; gajus — gyvybingas.

Autorska pierwsza redakcja zgodna z zachowanym pełnym tekstem i zasadami CKE; wymaga niezależnej recenzji litewskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Ustal podstawę odpowiedzi

    W tekście ogień jest destrukcyjny dla kamienia, a błędne wyobrażenie okazuje się trwałe i trudne do wykorzenienia.

  2. Wyprowadź odpowiedź

    Dobierz synonimy zachowujące sens w zdaniu: niszczący/skazujący na zagładę oraz żywotny/trwały.

  3. Sprawdź pułapkę i klucz

    Nie podawaj antonimów ani objaśnień po polsku; polecenie wymaga dwóch litewskich synonimów. Wynik porównano z zachowanym przykładem albo rozwiązaniem CKE.

Nie podawaj antonimów ani objaśnień po polsku; polecenie wymaga dwóch litewskich synonimów.

Punktowanie i źródło

1 pkt za oba poprawne synonimy.

Strona arkusza: 6

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 9

2 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Jūratė Mičiulienė
Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai?

Paveldo saugininkus pastaruoju metu neramina vis pasitaikantys ugnies kūrenimai ant
dubenuotųjų akmenų, kurių daugelis yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi jie – mūsų
kultūros paveldas, bylojantis apie tose vietose buvusias pagoniškas šventvietes. „Vaizdinys,
kad dubenuotieji akmenys yra senovės aukurai, yra klaidingas, bet labai gajus. Akivaizdu,
kad kažkur švietimo srityje buvo padaryta didžiulė klaida, jog toks vaizdinys įsišaknijo“, –
sakė Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė.
Pasak jos, su tokiais vandalais jau daugelį metų kovoja Gražutės regioninio parko Zarasų
rajone darbuotojai. Kiek berašo informaciniuose stenduose, vietinėje spaudoje, feisbuko
paskyroje, prašydami nekūrenti ugnies ant Lūžų dubenuotojo akmens, vis randa akmenį
apdegintą. Lūžų akmuo stūkso į Kultūros vertybių registrą įrašytoje Lūžų senovės kulto
vietoje, Antalieptės apylinkėse. Panašu, kad taip elgiasi save laikantieji senovės baltų
tikėjimo tęsėjais. Apmaudu, kad jie nelabai susipažinę su tokių apeigų papročiais.
Yra duomenų, kad ši Šavašos slėnyje esanti senovės lietuvių šventykla gyvavo iki XV–
XVII a. Būtent iš šios šventyklos išlikęs ir Lūžų akmuo su dubeniu. Ugnis čia degdavo dar
apie 200 metų įvedus krikščionybę. Tačiau kuriama ji buvo ne ant dubenuotojo akmens,
o šalia įrengtame aukure. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad Lūžų akmuo stovi kadaise
iškastos duobės pakraštyje. Duobės dugnas buvo išgrįstas to paties akmens nuoskaldomis.
Būtent tokiose duobėse ir rusendavo aukurai.

Kaip teigė šį akmenį restauravęs archeologas, profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius,
ugnies kūrenimas akmenį labai gadina. „Atsiranda ertmių, akmuo skilinėja. Įtrūkimai didėja
ir žiemą skverbiantis vandeniui, ledui. Po to daug rūpesčių iškyla mėginant tokius sužalotus
akmenis išsaugoti, ertmes užpildyti apsauginėmis priemonėmis, – pasakojo archeologas. –
Ugnies kūrenimas Lūžų akmeniui tiesiog pragaištingas. Akmuo buvo taip išdegintas, pilnas
įtrūkimų, kad dubenyje vanduo negalėdavo užsibūti, visas per įtrūkimus išbėgdavo. Pernai
bandėme glaistyti, restauruoti. Atrodo, kad pasisekė įtrūkimus užgydyti. Jei vėl kūrentojai
nesugrįš. Blogiausia, kad tokie atvejai plinta kaip liga. […] Susidaro įspūdis, kad įrengtų
informacinių stendų jie net neskaito. Prie Lūžų akmens su Gražutės regioninio parko
darbuotojais pastatėm stendus, bet vis rasdavome sunaikintus, vos ne kas savaitę reikėjo vis
naujus vežti. […]“
Pasak kuršių istorijos puoselėtojo D. Nikitenkos, etninėse baltų genčių žemėse išlikę
apeiginiai akmenys – itin vertingi reliktai, nes daug jų sunaikino krikščionys po krikšto
įvedimo, dar daugiau – melioratoriai sovietmečiu. „Tie apeiginiai akmenys turi iškaltus (rečiau
– išgręžtus storu ąžuolo rąstu) aukojimų dubenis. Plokščiadugnius (kuršių paveldas),
smailiadugnius (Aukštaitija), apvalius, kiaušinio formos, nusklembtus ir kt., – sakė D.
Nikitenka. – Šalia dubenuotųjų akmenų būdavo įrengiama ir dar viena apeigų atlikimo vieta:
įgilinta ugniavietė. Štai tokiose ugniavietėse ir būdavo kūrenamas apeiginis laužas, į ugnį
aukojamos aukos dievams. Ugniavietėse rasta gyvūnų kaulų, puodų šukių, ąžuolo, kadagio,
pušies ir kitokių medžių degėsių, susilydžiusio gintaro ir kt. Tokiu būdu tampa aišku, jog
šventvietę sudarydavo dviejų dalių kompleksas: akmuo su dubeniu skysčiams aukoti
ir ugnies apeigų vieta, akmenimis grįsta duobė-ugniavietė. Šie duomenys – archeologinių
kasinėjimų rezultatai. Tad jie – nesumeluoti, nesugalvoti, o tikri. Ir tik jie atspindi tikrųjų
apeigų pobūdį bei specifiką, atskleidžia, kaip senovėje atrodė šventviečių kompleksai“.

Pagal: J. Mičiulienė, Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai?,
www.alkas.lt

Įvertinkite keturis teiginius apie J. Mičiulienės tekstą: subjektyvi nuomonė, ekspertų informacija, klausimai ir nutylėjimai, archeologo citata.

Pokaż odpowiedź i omówienie

1. NE; 2. TAIP; 3. NE; 4. TAIP.

Autorska pierwsza redakcja zgodna z zachowanym pełnym tekstem i zasadami CKE; wymaga niezależnej recenzji litewskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Ustal podstawę odpowiedzi

    Autorka opiera artykuł na wypowiedziach osób zajmujących się ochroną dziedzictwa, w tym cytacie archeologa Vaitkevičiusa. Tekst ma informacyjny, nie osobisty charakter.

  2. Wyprowadź odpowiedź

    Zaznacz NE dla dominującej subiektywności i cechy pytań/niedopowiedzeń, TAIP dla źródeł eksperckich i bezpośredniego cytatu archeologa.

  3. Sprawdź pułapkę i klucz

    Pytajnik w tytule nie wystarcza, by uznać pytania i przemilczenia za charakterystyczną cechę całego tekstu. Wynik porównano z zachowanym przykładem albo rozwiązaniem CKE.

Pytajnik w tytule nie wystarcza, by uznać pytania i przemilczenia za charakterystyczną cechę całego tekstu.

Punktowanie i źródło

2 pkt za cztery poprawne odpowiedzi, 1 pkt za trzy.

Strona arkusza: 6

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 10

37 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Dwa alternatywne tematy

Model opracowuje temat 2: interpretację wiersza «Tik po audros». Temat 1 wymaga całego dramatu-poematu «Mindaugas» oraz innego tekstu kultury.

Pełne polecenie i teksty

10 užduotis (0–37)
Wybierz jeden temat i napisz wypracowanie.

1 tema. Kiek daug žmogus gali padaryti dėl meilės? Svarstykite remdamiesi pateikta
ištrauka iš Justino Marcinkevičiaus dramos-poemos Mindaugas, visu kūriniu
ir kitu kultūros tekstu. Jūsų rašinio apimtis turi būti ne mažesnė negu 250
žodžių.

Justinas Marcinkevičius
Mindaugas

MORTA
Maldauju, Mindaugai, prašau: nustok!
Aš negaliu žiūrėt į tavo kančią.
O ir pati… kiek sykių aš pati
Vogčiom stebėdavau tave pro langą,
Kaip tu eini per kiemą, kaip tarnai
Tau žirgą atveda, o tu jį glostai…
(Ak Mindaugai, juk tu net savo žirgą
Dažniau esi paglostęs, nei mane…)
Štai tu į balną sėdi… štai sargyba
Tau atveria vartus, nuleidžia tiltą…
Aš puolu pro duris, užmiršus viską,
Norėdama į tavo balno kilpą
Įsikabinti ir nebepaleist…
Kad žirgas neštų taip per visą žemę,
Kad vilktų, tryptų, spardytų, daužytų…
Bet kad tik būčiau taip… šalia tavęs!
Susigriebiu – juk negaliu! Girdžiu, kaip tiltas
Dusliai subilda po žirgų kanopom.
O aš guliu ant slenksčio ir žinau,
Kad tai likimas mano širdį trypia.
Paskui ilgai kaip išmaldos aš laukiu
Glamonių tavo… ne, bent vieno žvilgsnio,
Bent vieno, nors ir blogo, tavo žodžio.

MINDAUGAS
Aš irgi laukiu, Morta! Irgi laukiu.
Kiek metų aš jau laukiu! Pražilau,
Apgaudinėdamas kaip vaikas savo širdį,
Maitindamas ją laimės trupinėliais,
Nedrįsdamas pažvelgt į savo sielą
Ir į aplinkinių akis.

MORTA
Tu vyras.
Tu didelis. Galingas. Tu valdovas.
Tu privalai… turi ką nors daryti.

Toliau taip nebegalima… Užmušk jį!

MINDAUGAS
Dėl mūsų meilės, Morta, ką kalbi!

J. Marcinkevičius, Mindaugas, Vilnius 1970, p. 63–92.

2 tema. Interpretuokite pateiktą eilėraštį. Suformuluokite tezę ir ją pagrįskite. Jūsų
rašinio apimtis turi būti ne mažesnė negu 250 žodžių.

Bernardas Brazdžionis
Tik po audros

Tik po audros vėl šviečia saulė,
tik po audros graži ateis
diena į sutremptą pasaulį
po rūškano dangaus skliautais.

Vargų ir skausmo purvą juodą
upeliai sraunūs nusineš,
ir vėl regėsi balto sodo
žiedų kekes sidabrines…

Tik po audros vėl aukštos pušys
žalias galingai galvas kels,
ir jaunas uosis nepalūžęs
siautimui vėtrų nesimels!

Nepuls kaip nendrė silpnabūdė
galiūnai girių ąžuolai –
viršūnės jų kalbės, kaip nūdien
kovot ar žūt tu privalai.

Tik po audros laisva krūtinė
laisvai kaip paukštis sualsuos,
tik po audros ir tu, tėvyne,
išeisi kurt dienos šviesios.

1940.VII.

www.antologija.lt

Pasirinkite vieną iš dviejų temų ir parašykite ne trumpesnį kaip 250 žodžių rašinį. Visas užduoties tekstas pateiktas žemiau.

Pokaż autorski model i omówienie

Autorska interpretacja — temat 2 (nie jest pracą CKE):

Viltis ir pareiga po istorijos audros

Bernardo Brazdžionio eilėraštyje „Tik po audros“ gamtos stichija tampa istorinių išbandymų simboliu. Mano manymu, kūrinys teigia, kad laisva ir šviesi tėvynės ateitis gali ateiti tik po kančios, tačiau vien laukimo nepakanka: žmogus privalo išlikti tvirtas, kovoti ir pats kurti atgimusį pasaulį.

Pirmoje strofoje kartojama mintis, kad saulė ir graži diena pasirodys tik audrai pasibaigus. Audra nėra vien meteorologinis reiškinys. „Sutremptas pasaulis“ ir rūškanas dangus leidžia ją suprasti kaip prievartos, karo ar okupacijos laiką. Saulė reiškia viltį, bet jos šviesa dar priklauso ateičiai. Taip poetas iš karto sujungia dabarties tamsą su tikėjimu, kad ji nėra amžina.

Antroje strofoje sraunūs upeliai nuplauna juodą vargų ir skausmo purvą. Spalvų kontrastas svarbus: juodumai priešpriešinamas baltas sodas ir sidabriniai žiedai. Apsivalymas nėra praeities paneigimas. Skausmas buvo tikras, tačiau po jo gamta gali atsinaujinti. Žydintis sodas tampa atkurto gyvenimo, grožio ir bendruomenės ženklu.

Toliau gamtos vaizdai įgauna žmogaus laikysenos prasmę. Pušys vėl pakels žalias galvas, jaunas uosis nepalūš, o ąžuolai nepuls kaip silpna nendrė. Medžiai personifikuojami: jie gali išsitiesti, atsilaikyti ir kalbėti. Nendrė įkūnija silpnumą bei prisitaikymą, o pušis, uosis ir ąžuolas — ištvermę. Ypač reikšminga, kad jaunas medis jau geba nepasiduoti. Vadinasi, atsakomybę už ateitį perima ir nauja karta.

Ketvirtoje strofoje miško galiūnų viršūnės skelbia būtinybę „kovot ar žūt“. Šis griežtas pasirinkimas pakeičia ramų gamtos peizažą į moralinį raginimą. Laisvė neateina savaime kaip metų laikas. Kad audra baigtųsi, reikia žmonių, pasirengusių ginti savo vertybes. Todėl eilėraščio viltis nėra pasyvi: ji reikalauja drąsos.

Paskutinėje strofoje laisva krūtinė kvėpuoja kaip paukštis, o į tėvynę kreipiamasi tiesiogiai. Paukštis tradiciškai siejamas su laisve, tad nevaržomas kvėpavimas reiškia išsivadavimą iš baimės ir priespaudos. Vis dėlto tėvynė turi ne tik išeiti iš audros, bet ir „kurti“ šviesią dieną. Veiksmažodis pabrėžia, kad ateitis yra darbas, o ne dovana.

Kūrinio kompoziciją jungia anaforiškai kartojami žodžiai „tik po audros“. Jie primena sąlygą, kurią reikia pereiti, ir kartu stiprina tikrumą, kad permaina įvyks. Judama nuo dangaus ir sodo per mišką iki žmogaus krūtinės bei tėvynės. Taip platus pasaulio vaizdas palaipsniui tampa asmeniniu ir tautiniu įsipareigojimu.

Taigi Brazdžionio eilėraštis kalba apie viltį, išbandytą kančia. Audra sunaikina ankstesnę ramybę, bet nepalaužia gyvybės. Saulė, baltas sodas, tvirti medžiai ir laisvas paukščio kvėpavimas kuria atgimimo viziją. Ji išsipildys tik tada, kai žmonės nepasiduos ir sąmoningai kurs laisvą tėvynės dieną.

Pierwsza redakcja wymagająca niezależnej kontroli języka litewskiego i treści. To nie jest oficjalna praca CKE ani gwarancja maksymalnej punktacji.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku
  1. Rozdziel oba tematy

    Temat 1 pyta o granice czynów podejmowanych z miłości na podstawie całego «Mindaugasa» i innego tekstu kultury. Temat 2 wymaga samodzielnej interpretacji wiersza «Tik po audros». Model dotyczy wyłącznie tematu 2.

  2. Postaw tezę o sensie audros

    Model odczytuje burzę jako historyczną przemoc i doświadczenie zniewolenia. Odrodzenie jest możliwe po cierpieniu, ale wymaga wytrwałości i działania, a nie biernego czekania.

  3. Powiąż obrazy z argumentami

    Słońce i biały sad oznaczają odnowę, potężne drzewa — odporność, słaba trzcina — uległość, a swobodny oddech ptaka — odzyskaną wolność. Każdy obraz wspiera główną tezę.

  4. Sprawdź kompozycję, kontekst i limit

    Anafora «Tik po audros» prowadzi od świata i natury do człowieka oraz ojczyzny. Model ma 376 słów wraz z tytułem, lecz nadal wymaga niezależnej recenzji litewskiej i egzaminatorskiej.

Nie streszczaj kolejnych strof bez wspólnej tezy i nie przedstawiaj odrodzenia jako automatycznego — finał mówi również o obowiązku tworzenia jasnej przyszłości.

Punktowanie i źródło

Do 37 pkt: koncepcja 0–6, uzasadnienie 0–12, rzeczowość 0–2, kompozycja 0–4, spójność 0–2, styl 0–3, język 0–4, zapis 0–4. Przy mniej niż 250 słowach ocenia się tylko kategorie A–C; błąd kardynalny może wyzerować pracę.

Strona arkusza: 7

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Oficjalne dokumenty

Materiały CKE

Dokumenty otwierają się na żądanie.

EMLL-P0-100-2205