Język litewski 2023 — poziom podstawowy

Zadanie 1

2 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

Remigijus Venckus
Dainius Dirgėla
„Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo“

Su juostiniu fotoaparatu „Kiev“, kurį paveldėjau iš amžinatilsį tėvo, susipažinau dar paauglystėje – dėdė pamokė fotografavimo, juostų ryškinimo ir nuotraukų darymo raudonoje šviesoje pradmenų. Tuomet tai buvo tiesiog akimirkų fiksavimas juostelėje ir jų atgaivinimas ryškalų vonelėje, nieko per daug negalvojant. […] Pirmieji fotografijos mokytojai – netiesioginiai – žinomų fotografų nuotraukos […]. Vėliau fotografinį akiratį plėtė bendravimas su gamtos fotografų klubo „Žaliasis skėtis“ nariais, Dusetų galerijos fotografais […]. Kadangi šiais laikais internetas pilnas fotovaizdų, tai panaršyti ir rasti įdomių fotografinių matymų nėra sunku. Tik sunku susitaikyti, kad taip ar anaip jau fotografuota. Tokie tad tiesioginiai ir netiesioginiai mano fotografiniai mokslai. […]

Tiek tekstas, tiek vaizdas (net ir pats minimaliausias) pasakoja istoriją, pajungia žmogaus vaizduotę ir sujudina patirtis, skaitytas knygas, matytus filmus, spektaklius, girdėtą muziką ir panašiai. Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo, geros kompozicijos ir netikėtumo momento, kad paveiktų skaitytoją ir žiūrovą. Abiem būtina sava dramaturgija. Tuo šios dvi, atrodytų, skirtingos medijos man panašios ir viena kitai neprieštarauja, viename kūrybiniame sprendime nesipyksta, jei pavyksta rasti abiejų dėmenų pusiausvyrą. […]

Sau esu dar toks ne visai išsigryninęs fotografas, fotografuoju daugelį dalykų – gatvės gyvenimą, kultūrinius renginius, architektūrą, objektus, gamtą, žmonių portretus, mėgstu kompiuteriu padėlioti dvigubus kadrus. Fotografuoju tai, kas vienaip ar kitaip patraukia akį arba galvoje kirbina mintį. Mėgstu dalyvauti konkursuose, turinčiuose temą. […] Tad taip fotografiškai dar kartą perskaičiau Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir Salomėjos Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“. Planuose – Maironio „Pavasario balsų“ fotografinis perskaitymas, nes sumanymą jau turiu. Kokia dar literatūros klasika pasiprašys būti fotografiškai perskaityta iš naujo, laikas parodys. Šią seriją vadinčiau ironišku autoportretu. Kadangi autoportretas – darbas su pačiu savimi be kitų pagalbos, tad jis vyksta lėtai ir įvyksta tik sėkmingai sukritus pačioms įvairiausioms aplinkybėms. Karantinas iš dalies buvo tokių aplinkybių sukritimas, kai pats sau niekieno netrukdomas galėjau žaisti ir skaityti klasiką iš naujo. […]

2009 m. Poetinio Druskininkų rudens metu kartu vyko ir Pasaulinė haiku konferencija. Haiku (lietuviškai – trieilius) jau rašiau. Tradiciškai pafotografavau ir rudens spalvomis nudažytus Druskininkus. Parašiau keletą trieilių. Pamačiau, kad tie tekstai asociatyviai sulimpa su nuotraukomis. Taip atradau fotohaigas – nuotraukų su trieiliais jose žanrą. Istoriškai japonai haigos žanrą tobulino kartu su haiku jau seniai, tik vaizdus jie piešdavo tušu, o šalia vaizdo užrašydavo ir trieilį. Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos piešimą leido pakeisti nuotraukomis. Internete radau, kad tokie dalykai kuriami visame pasaulyje, vyksta konkursai. Palaipsniui tai tapo kasdienio pasaulio reflektavimo forma. […] Sunku atsakyti, kas atsiranda anksčiau – vaizdas ar tekstas, būna įvairiai. Tiesa, fotografuodamas dabar jau dažnai kadruoju taip, kad liktų erdvės galimam trieiliui. Ypač minimalistiniai kadrai kartais prašosi trieilio, kad išplėstų vaizdą netikėta kryptimi. Pavyzdžiui, durų kabliukas ar ant žemės nukritęs kaštonas – vaizdai galbūt ir banalūs, bet… Vadinu save kasdienybės stebėtoju, bandau kasdienybėje įžvelgti kasdievybę, tad ir fotohaigomis bandau parodyti bei pasakyti daugiau – vaizdą išplėsti tekstu, o tekstą – vaizdu. […]

Esu mėgėjiškai bandęs kurti poezijos filmukus […], kai kuriuos savo eilėraščius matau kaip asociatyvius videoscenarijus, pagal kuriuos būtų galima filmuoti ar kitaip kurti judančius vaizdus. Noras sukurti ką nors tokio vis nepaleidžia. Kaip sakoma, ateitis vis trumpyn, o planų vis daugyn. Pamatysime, kiek minčių tampa kūnais…

Pagal ankstesnio MMLL-P0-100-2305 TXT importo tekstą; egzaminų lape nurodytas šaltinis satenai.lt.

Įvardykite du veiksnius, dėl kurių Dainius Dirgėla pasirinko fotohaigų žanrą.

Pokaż odpowiedź

1. Fotografas pats jau rašė haiku ir trieilius. 2. Jis pastebėjo, kad trumpi tekstai asociatyviai papildo nuotraukas ir leidžia išplėsti jų prasmę.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Znajdź wcześniejsze doświadczenie
W czwartym akapicie autor mówi, że już pisał haiku, a podczas konferencji stworzył kolejne trzywersy. Nie zaczynał więc od samej fotografii bez kontaktu z poezją.
Odczytaj moment odkrycia
Po sfotografowaniu Druskienik zauważył, że powstałe teksty «asociatyviai sulimpa su nuotraukomis». Zestawienie obrazu i słowa okazało się znaczące artystycznie.
Rozdziel dwa czynniki
Pierwszy element dotyczy własnego pisania haiku, drugi — dostrzeżenia, że tekst dobrze uzupełnia zdjęcie. Za pełne 2 punkty potrzebne są oba, a nie dwie parafrazy jednego odkrycia.

Nie podawaj samego udziału w konferencji; trzeba wyjaśnić doświadczenie z haiku i zauważoną relację tekstu ze zdjęciem.

Punktowanie i źródło

1 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 20241
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
II. Kształcenie językowe. 4. Odbiór przekazu językowego. Zdający:
5. Pogłębianie umiejętności 6) formułuje wnioski wynikające
porozumiewania się […]. z przesłanek zawartych w tekście.

Zasady oceniania
2 pkt – wskazanie dwóch czynników.
1 pkt – wskazanie jednego czynnika.
0 pkt – odpowiedź niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Przykładowa odpowiedź
1) Fotografas pats bandė rašyti trieilius.
2) Pastebėjo, kad tekstas puikiai papildo nuotraukas.

Strona arkusza: 6

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 2

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

Remigijus Venckus
Dainius Dirgėla
„Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo“

Su juostiniu fotoaparatu „Kiev“, kurį paveldėjau iš amžinatilsį tėvo, susipažinau dar paauglystėje – dėdė pamokė fotografavimo, juostų ryškinimo ir nuotraukų darymo raudonoje šviesoje pradmenų. Tuomet tai buvo tiesiog akimirkų fiksavimas juostelėje ir jų atgaivinimas ryškalų vonelėje, nieko per daug negalvojant. […] Pirmieji fotografijos mokytojai – netiesioginiai – žinomų fotografų nuotraukos […]. Vėliau fotografinį akiratį plėtė bendravimas su gamtos fotografų klubo „Žaliasis skėtis“ nariais, Dusetų galerijos fotografais […]. Kadangi šiais laikais internetas pilnas fotovaizdų, tai panaršyti ir rasti įdomių fotografinių matymų nėra sunku. Tik sunku susitaikyti, kad taip ar anaip jau fotografuota. Tokie tad tiesioginiai ir netiesioginiai mano fotografiniai mokslai. […]

Tiek tekstas, tiek vaizdas (net ir pats minimaliausias) pasakoja istoriją, pajungia žmogaus vaizduotę ir sujudina patirtis, skaitytas knygas, matytus filmus, spektaklius, girdėtą muziką ir panašiai. Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo, geros kompozicijos ir netikėtumo momento, kad paveiktų skaitytoją ir žiūrovą. Abiem būtina sava dramaturgija. Tuo šios dvi, atrodytų, skirtingos medijos man panašios ir viena kitai neprieštarauja, viename kūrybiniame sprendime nesipyksta, jei pavyksta rasti abiejų dėmenų pusiausvyrą. […]

Sau esu dar toks ne visai išsigryninęs fotografas, fotografuoju daugelį dalykų – gatvės gyvenimą, kultūrinius renginius, architektūrą, objektus, gamtą, žmonių portretus, mėgstu kompiuteriu padėlioti dvigubus kadrus. Fotografuoju tai, kas vienaip ar kitaip patraukia akį arba galvoje kirbina mintį. Mėgstu dalyvauti konkursuose, turinčiuose temą. […] Tad taip fotografiškai dar kartą perskaičiau Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir Salomėjos Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“. Planuose – Maironio „Pavasario balsų“ fotografinis perskaitymas, nes sumanymą jau turiu. Kokia dar literatūros klasika pasiprašys būti fotografiškai perskaityta iš naujo, laikas parodys. Šią seriją vadinčiau ironišku autoportretu. Kadangi autoportretas – darbas su pačiu savimi be kitų pagalbos, tad jis vyksta lėtai ir įvyksta tik sėkmingai sukritus pačioms įvairiausioms aplinkybėms. Karantinas iš dalies buvo tokių aplinkybių sukritimas, kai pats sau niekieno netrukdomas galėjau žaisti ir skaityti klasiką iš naujo. […]

2009 m. Poetinio Druskininkų rudens metu kartu vyko ir Pasaulinė haiku konferencija. Haiku (lietuviškai – trieilius) jau rašiau. Tradiciškai pafotografavau ir rudens spalvomis nudažytus Druskininkus. Parašiau keletą trieilių. Pamačiau, kad tie tekstai asociatyviai sulimpa su nuotraukomis. Taip atradau fotohaigas – nuotraukų su trieiliais jose žanrą. Istoriškai japonai haigos žanrą tobulino kartu su haiku jau seniai, tik vaizdus jie piešdavo tušu, o šalia vaizdo užrašydavo ir trieilį. Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos piešimą leido pakeisti nuotraukomis. Internete radau, kad tokie dalykai kuriami visame pasaulyje, vyksta konkursai. Palaipsniui tai tapo kasdienio pasaulio reflektavimo forma. […] Sunku atsakyti, kas atsiranda anksčiau – vaizdas ar tekstas, būna įvairiai. Tiesa, fotografuodamas dabar jau dažnai kadruoju taip, kad liktų erdvės galimam trieiliui. Ypač minimalistiniai kadrai kartais prašosi trieilio, kad išplėstų vaizdą netikėta kryptimi. Pavyzdžiui, durų kabliukas ar ant žemės nukritęs kaštonas – vaizdai galbūt ir banalūs, bet… Vadinu save kasdienybės stebėtoju, bandau kasdienybėje įžvelgti kasdievybę, tad ir fotohaigomis bandau parodyti bei pasakyti daugiau – vaizdą išplėsti tekstu, o tekstą – vaizdu. […]

Esu mėgėjiškai bandęs kurti poezijos filmukus […], kai kuriuos savo eilėraščius matau kaip asociatyvius videoscenarijus, pagal kuriuos būtų galima filmuoti ar kitaip kurti judančius vaizdus. Noras sukurti ką nors tokio vis nepaleidžia. Kaip sakoma, ateitis vis trumpyn, o planų vis daugyn. Pamatysime, kiek minčių tampa kūnais…

Pagal ankstesnio MMLL-P0-100-2305 TXT importo tekstą; egzaminų lape nurodytas šaltinis satenai.lt.

Paaiškinkite posakį „bandau kasdienybėje įžvelgti kasdievybę“.

Pokaż odpowiedź

Fotografas stebi įprastą aplinką ir kasdieniuose, iš pirmo žvilgsnio banaliuose daiktuose stengiasi pamatyti išskirtinumą, grožį ar gilesnę prasmę.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Rozpoznaj grę słów
Autor zestawia «kasdienybė», czyli codzienność, z utworzonym «kasdievybė», sugerującym coś niezwykłego lub niemal boskiego ukrytego w zwyczajnym świecie.
Wykorzystaj przykłady z akapitu
Minimalistyczne kadry pokazują klamkę lub kasztan leżący na ziemi. Same przedmioty są banalne, lecz tekst może otworzyć ich obraz w nieoczekiwanym kierunku.
Sformułuj sens bez dosłowności
Chodzi o dostrzeganie wyjątkowości i głębszego znaczenia w drobiazgach codzienności, a nie o religijne objawienie czy fotografowanie wyłącznie świątyń.

Nie tłumacz neologizmu dosłownie jako widzenia Boga; kontekst mówi o twórczym odkrywaniu niezwykłości zwykłych szczegółów.

Punktowanie i źródło

2 užduotis (0–1)

Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
II. Kształcenie językowe. 4. Odbiór przekazu językowego. Zdający:
3. Poznawanie pojęć służących 4) odczytuje sens tekstów […]
do opisywania języka jako narzędzia publicystycznych, […] uwzględniając
komunikacji. zawarte w nich informacje zarówno jawne,
jak i ukryte.

Zasady oceniania
1 pkt – poprawne wyjaśnienie sformułowania.
0 pkt – odpowiedź niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Przykładowa odpowiedź
Fotografas, stebėdamas kasdienius reiškinius, jį supančią aplinką, stengiasi kiekvienoje
smulkmenoje atrasti tai, kas yra išskirtinio, kasdienėje buityje atskleisti detalių išskirtinumą.

1 Rozporządzenie Ministra Edukacji i Nauki z dnia 10 czerwca 2022 r. w sprawie wymagań egzaminacyjnych

dla egzaminu maturalnego przeprowadzanego w roku szkolnym 2022/2023 i 2023/2024 (Dz.U. poz. 1246).

Strona arkusza: 6

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 3

2 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

Remigijus Venckus
Dainius Dirgėla
„Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo“

Su juostiniu fotoaparatu „Kiev“, kurį paveldėjau iš amžinatilsį tėvo, susipažinau dar paauglystėje – dėdė pamokė fotografavimo, juostų ryškinimo ir nuotraukų darymo raudonoje šviesoje pradmenų. Tuomet tai buvo tiesiog akimirkų fiksavimas juostelėje ir jų atgaivinimas ryškalų vonelėje, nieko per daug negalvojant. […] Pirmieji fotografijos mokytojai – netiesioginiai – žinomų fotografų nuotraukos […]. Vėliau fotografinį akiratį plėtė bendravimas su gamtos fotografų klubo „Žaliasis skėtis“ nariais, Dusetų galerijos fotografais […]. Kadangi šiais laikais internetas pilnas fotovaizdų, tai panaršyti ir rasti įdomių fotografinių matymų nėra sunku. Tik sunku susitaikyti, kad taip ar anaip jau fotografuota. Tokie tad tiesioginiai ir netiesioginiai mano fotografiniai mokslai. […]

Tiek tekstas, tiek vaizdas (net ir pats minimaliausias) pasakoja istoriją, pajungia žmogaus vaizduotę ir sujudina patirtis, skaitytas knygas, matytus filmus, spektaklius, girdėtą muziką ir panašiai. Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo, geros kompozicijos ir netikėtumo momento, kad paveiktų skaitytoją ir žiūrovą. Abiem būtina sava dramaturgija. Tuo šios dvi, atrodytų, skirtingos medijos man panašios ir viena kitai neprieštarauja, viename kūrybiniame sprendime nesipyksta, jei pavyksta rasti abiejų dėmenų pusiausvyrą. […]

Sau esu dar toks ne visai išsigryninęs fotografas, fotografuoju daugelį dalykų – gatvės gyvenimą, kultūrinius renginius, architektūrą, objektus, gamtą, žmonių portretus, mėgstu kompiuteriu padėlioti dvigubus kadrus. Fotografuoju tai, kas vienaip ar kitaip patraukia akį arba galvoje kirbina mintį. Mėgstu dalyvauti konkursuose, turinčiuose temą. […] Tad taip fotografiškai dar kartą perskaičiau Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir Salomėjos Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“. Planuose – Maironio „Pavasario balsų“ fotografinis perskaitymas, nes sumanymą jau turiu. Kokia dar literatūros klasika pasiprašys būti fotografiškai perskaityta iš naujo, laikas parodys. Šią seriją vadinčiau ironišku autoportretu. Kadangi autoportretas – darbas su pačiu savimi be kitų pagalbos, tad jis vyksta lėtai ir įvyksta tik sėkmingai sukritus pačioms įvairiausioms aplinkybėms. Karantinas iš dalies buvo tokių aplinkybių sukritimas, kai pats sau niekieno netrukdomas galėjau žaisti ir skaityti klasiką iš naujo. […]

2009 m. Poetinio Druskininkų rudens metu kartu vyko ir Pasaulinė haiku konferencija. Haiku (lietuviškai – trieilius) jau rašiau. Tradiciškai pafotografavau ir rudens spalvomis nudažytus Druskininkus. Parašiau keletą trieilių. Pamačiau, kad tie tekstai asociatyviai sulimpa su nuotraukomis. Taip atradau fotohaigas – nuotraukų su trieiliais jose žanrą. Istoriškai japonai haigos žanrą tobulino kartu su haiku jau seniai, tik vaizdus jie piešdavo tušu, o šalia vaizdo užrašydavo ir trieilį. Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos piešimą leido pakeisti nuotraukomis. Internete radau, kad tokie dalykai kuriami visame pasaulyje, vyksta konkursai. Palaipsniui tai tapo kasdienio pasaulio reflektavimo forma. […] Sunku atsakyti, kas atsiranda anksčiau – vaizdas ar tekstas, būna įvairiai. Tiesa, fotografuodamas dabar jau dažnai kadruoju taip, kad liktų erdvės galimam trieiliui. Ypač minimalistiniai kadrai kartais prašosi trieilio, kad išplėstų vaizdą netikėta kryptimi. Pavyzdžiui, durų kabliukas ar ant žemės nukritęs kaštonas – vaizdai galbūt ir banalūs, bet… Vadinu save kasdienybės stebėtoju, bandau kasdienybėje įžvelgti kasdievybę, tad ir fotohaigomis bandau parodyti bei pasakyti daugiau – vaizdą išplėsti tekstu, o tekstą – vaizdu. […]

Esu mėgėjiškai bandęs kurti poezijos filmukus […], kai kuriuos savo eilėraščius matau kaip asociatyvius videoscenarijus, pagal kuriuos būtų galima filmuoti ar kitaip kurti judančius vaizdus. Noras sukurti ką nors tokio vis nepaleidžia. Kaip sakoma, ateitis vis trumpyn, o planų vis daugyn. Pamatysime, kiek minčių tampa kūnais…

Pagal ankstesnio MMLL-P0-100-2305 TXT importo tekstą; egzaminų lape nurodytas šaltinis satenai.lt.

Įvertinkite tris teiginius apie fotografo kelią ir kūrybą: TAIP arba NE.

Pokaż odpowiedź

1 — TAIP; 2 — NE; 3 — NE.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Sprawdź sposób nauki
Pierwszymi pośrednimi nauczycielami artysty były zdjęcia znanych fotografów, a później także kontakty z klubem i galerią. Pierwsze zdanie jest więc prawdziwe.
Oceń zakres fotograficznych lektur
Autor wymienia dwa już zinterpretowane dzieła i plan dotyczący Maironisa, a przyszłe wybory pozostawia czasowi. Nie sfotografował całej klasyki, więc drugie zdanie jest fałszywe.
Oddziel odkrycie od światowego pierwszeństwa
Dirgėla sam odkrył dla siebie fotohaigę, lecz następnie znalazł w internecie twórców i konkursy z całego świata oraz japońską tradycję haigi. Trzecie zdanie jest fałszywe.

Sformułowanie «Taip atradau» opisuje osobiste odkrycie, nie twierdzenie o wynalezieniu fotohaigi jako pierwszy na świecie.

Punktowanie i źródło

3 užduotis (0–2)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
II. Kształcenie językowe. 4. Odbiór przekazu językowego. Zdający:
5. Pogłębianie umiejętności 6) formułuje wnioski wynikające
porozumiewania się […]. z przesłanek zawartych w tekście.

Zasady oceniania
2 pkt – trzy poprawne odpowiedzi.
1 pkt – dwie poprawnie odpowiedzi.
0 pkt – odpowiedź niepełna lub niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Rozwiązanie
1. TAIP
2. NE
3. NE

Strona arkusza: 6

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 4

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

Remigijus Venckus
Dainius Dirgėla
„Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo“

Su juostiniu fotoaparatu „Kiev“, kurį paveldėjau iš amžinatilsį tėvo, susipažinau dar paauglystėje – dėdė pamokė fotografavimo, juostų ryškinimo ir nuotraukų darymo raudonoje šviesoje pradmenų. Tuomet tai buvo tiesiog akimirkų fiksavimas juostelėje ir jų atgaivinimas ryškalų vonelėje, nieko per daug negalvojant. […] Pirmieji fotografijos mokytojai – netiesioginiai – žinomų fotografų nuotraukos […]. Vėliau fotografinį akiratį plėtė bendravimas su gamtos fotografų klubo „Žaliasis skėtis“ nariais, Dusetų galerijos fotografais […]. Kadangi šiais laikais internetas pilnas fotovaizdų, tai panaršyti ir rasti įdomių fotografinių matymų nėra sunku. Tik sunku susitaikyti, kad taip ar anaip jau fotografuota. Tokie tad tiesioginiai ir netiesioginiai mano fotografiniai mokslai. […]

Tiek tekstas, tiek vaizdas (net ir pats minimaliausias) pasakoja istoriją, pajungia žmogaus vaizduotę ir sujudina patirtis, skaitytas knygas, matytus filmus, spektaklius, girdėtą muziką ir panašiai. Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo, geros kompozicijos ir netikėtumo momento, kad paveiktų skaitytoją ir žiūrovą. Abiem būtina sava dramaturgija. Tuo šios dvi, atrodytų, skirtingos medijos man panašios ir viena kitai neprieštarauja, viename kūrybiniame sprendime nesipyksta, jei pavyksta rasti abiejų dėmenų pusiausvyrą. […]

Sau esu dar toks ne visai išsigryninęs fotografas, fotografuoju daugelį dalykų – gatvės gyvenimą, kultūrinius renginius, architektūrą, objektus, gamtą, žmonių portretus, mėgstu kompiuteriu padėlioti dvigubus kadrus. Fotografuoju tai, kas vienaip ar kitaip patraukia akį arba galvoje kirbina mintį. Mėgstu dalyvauti konkursuose, turinčiuose temą. […] Tad taip fotografiškai dar kartą perskaičiau Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir Salomėjos Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“. Planuose – Maironio „Pavasario balsų“ fotografinis perskaitymas, nes sumanymą jau turiu. Kokia dar literatūros klasika pasiprašys būti fotografiškai perskaityta iš naujo, laikas parodys. Šią seriją vadinčiau ironišku autoportretu. Kadangi autoportretas – darbas su pačiu savimi be kitų pagalbos, tad jis vyksta lėtai ir įvyksta tik sėkmingai sukritus pačioms įvairiausioms aplinkybėms. Karantinas iš dalies buvo tokių aplinkybių sukritimas, kai pats sau niekieno netrukdomas galėjau žaisti ir skaityti klasiką iš naujo. […]

2009 m. Poetinio Druskininkų rudens metu kartu vyko ir Pasaulinė haiku konferencija. Haiku (lietuviškai – trieilius) jau rašiau. Tradiciškai pafotografavau ir rudens spalvomis nudažytus Druskininkus. Parašiau keletą trieilių. Pamačiau, kad tie tekstai asociatyviai sulimpa su nuotraukomis. Taip atradau fotohaigas – nuotraukų su trieiliais jose žanrą. Istoriškai japonai haigos žanrą tobulino kartu su haiku jau seniai, tik vaizdus jie piešdavo tušu, o šalia vaizdo užrašydavo ir trieilį. Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos piešimą leido pakeisti nuotraukomis. Internete radau, kad tokie dalykai kuriami visame pasaulyje, vyksta konkursai. Palaipsniui tai tapo kasdienio pasaulio reflektavimo forma. […] Sunku atsakyti, kas atsiranda anksčiau – vaizdas ar tekstas, būna įvairiai. Tiesa, fotografuodamas dabar jau dažnai kadruoju taip, kad liktų erdvės galimam trieiliui. Ypač minimalistiniai kadrai kartais prašosi trieilio, kad išplėstų vaizdą netikėta kryptimi. Pavyzdžiui, durų kabliukas ar ant žemės nukritęs kaštonas – vaizdai galbūt ir banalūs, bet… Vadinu save kasdienybės stebėtoju, bandau kasdienybėje įžvelgti kasdievybę, tad ir fotohaigomis bandau parodyti bei pasakyti daugiau – vaizdą išplėsti tekstu, o tekstą – vaizdu. […]

Esu mėgėjiškai bandęs kurti poezijos filmukus […], kai kuriuos savo eilėraščius matau kaip asociatyvius videoscenarijus, pagal kuriuos būtų galima filmuoti ar kitaip kurti judančius vaizdus. Noras sukurti ką nors tokio vis nepaleidžia. Kaip sakoma, ateitis vis trumpyn, o planų vis daugyn. Pamatysime, kiek minčių tampa kūnais…

Pagal ankstesnio MMLL-P0-100-2305 TXT importo tekstą; egzaminų lape nurodytas šaltinis satenai.lt.

Paaiškinkite sąvokas „haiku“ ir „autoportretas“.

Pokaż odpowiedź

Haiku — trumpas japonų kilmės poezijos žanras, paprastai trieilis. Autoportretas — paties menininko sukurtas savo atvaizdas arba portretas.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Zdefiniuj haiku
Artykuł wprost dopowiada «lietuviškai – trieilius» i wiąże formę z japońską tradycją. Wystarczy wskazać krótki gatunek poetycki i trzywersowość.
Zdefiniuj autoportret
To portret twórcy wykonany przez niego samego. W tekście fotograficzna seria jest ironicznym autoportretem, bo artysta pracuje nad własnym obrazem bez pomocy innych.
Zachowaj dwa odrębne pojęcia
Pierwsza definicja dotyczy gatunku tekstu, druga sposobu przedstawienia autora. Punkt wymaga obu, dlatego nie wystarczy wyjaśnić tylko słowa znanego z artykułu.

Nie definiuj fotohaigi zamiast haiku; fotohaiga łączy zdjęcie i trzywers, a pytanie dotyczy samego gatunku poetyckiego.

Punktowanie i źródło

4 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
II. Kształcenie językowe. 4. Odbiór przekazu językowego. Zdający:
5. Pogłębianie umiejętności 4) odczytuje sens tekstów […]
porozumiewania się […]. publicystycznych […], uwzględniając
zawarte w nich informacje zarówno jawne,
jak i ukryte.

Zasady oceniania
1 pkt – poprawne wyjaśnienie dwóch pojęć.
0 pkt – odpowiedź niepełna lub niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Przykładowa odpowiedź
Haiku – poezijos žanras, trieiliai.
Autoportretas – dailininko ar menininko sukurtas jo paties portretas.

Strona arkusza: 7

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 5

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

Remigijus Venckus
Dainius Dirgėla
„Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo“

Su juostiniu fotoaparatu „Kiev“, kurį paveldėjau iš amžinatilsį tėvo, susipažinau dar paauglystėje – dėdė pamokė fotografavimo, juostų ryškinimo ir nuotraukų darymo raudonoje šviesoje pradmenų. Tuomet tai buvo tiesiog akimirkų fiksavimas juostelėje ir jų atgaivinimas ryškalų vonelėje, nieko per daug negalvojant. […] Pirmieji fotografijos mokytojai – netiesioginiai – žinomų fotografų nuotraukos […]. Vėliau fotografinį akiratį plėtė bendravimas su gamtos fotografų klubo „Žaliasis skėtis“ nariais, Dusetų galerijos fotografais […]. Kadangi šiais laikais internetas pilnas fotovaizdų, tai panaršyti ir rasti įdomių fotografinių matymų nėra sunku. Tik sunku susitaikyti, kad taip ar anaip jau fotografuota. Tokie tad tiesioginiai ir netiesioginiai mano fotografiniai mokslai. […]

Tiek tekstas, tiek vaizdas (net ir pats minimaliausias) pasakoja istoriją, pajungia žmogaus vaizduotę ir sujudina patirtis, skaitytas knygas, matytus filmus, spektaklius, girdėtą muziką ir panašiai. Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo, geros kompozicijos ir netikėtumo momento, kad paveiktų skaitytoją ir žiūrovą. Abiem būtina sava dramaturgija. Tuo šios dvi, atrodytų, skirtingos medijos man panašios ir viena kitai neprieštarauja, viename kūrybiniame sprendime nesipyksta, jei pavyksta rasti abiejų dėmenų pusiausvyrą. […]

Sau esu dar toks ne visai išsigryninęs fotografas, fotografuoju daugelį dalykų – gatvės gyvenimą, kultūrinius renginius, architektūrą, objektus, gamtą, žmonių portretus, mėgstu kompiuteriu padėlioti dvigubus kadrus. Fotografuoju tai, kas vienaip ar kitaip patraukia akį arba galvoje kirbina mintį. Mėgstu dalyvauti konkursuose, turinčiuose temą. […] Tad taip fotografiškai dar kartą perskaičiau Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir Salomėjos Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“. Planuose – Maironio „Pavasario balsų“ fotografinis perskaitymas, nes sumanymą jau turiu. Kokia dar literatūros klasika pasiprašys būti fotografiškai perskaityta iš naujo, laikas parodys. Šią seriją vadinčiau ironišku autoportretu. Kadangi autoportretas – darbas su pačiu savimi be kitų pagalbos, tad jis vyksta lėtai ir įvyksta tik sėkmingai sukritus pačioms įvairiausioms aplinkybėms. Karantinas iš dalies buvo tokių aplinkybių sukritimas, kai pats sau niekieno netrukdomas galėjau žaisti ir skaityti klasiką iš naujo. […]

2009 m. Poetinio Druskininkų rudens metu kartu vyko ir Pasaulinė haiku konferencija. Haiku (lietuviškai – trieilius) jau rašiau. Tradiciškai pafotografavau ir rudens spalvomis nudažytus Druskininkus. Parašiau keletą trieilių. Pamačiau, kad tie tekstai asociatyviai sulimpa su nuotraukomis. Taip atradau fotohaigas – nuotraukų su trieiliais jose žanrą. Istoriškai japonai haigos žanrą tobulino kartu su haiku jau seniai, tik vaizdus jie piešdavo tušu, o šalia vaizdo užrašydavo ir trieilį. Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos piešimą leido pakeisti nuotraukomis. Internete radau, kad tokie dalykai kuriami visame pasaulyje, vyksta konkursai. Palaipsniui tai tapo kasdienio pasaulio reflektavimo forma. […] Sunku atsakyti, kas atsiranda anksčiau – vaizdas ar tekstas, būna įvairiai. Tiesa, fotografuodamas dabar jau dažnai kadruoju taip, kad liktų erdvės galimam trieiliui. Ypač minimalistiniai kadrai kartais prašosi trieilio, kad išplėstų vaizdą netikėta kryptimi. Pavyzdžiui, durų kabliukas ar ant žemės nukritęs kaštonas – vaizdai galbūt ir banalūs, bet… Vadinu save kasdienybės stebėtoju, bandau kasdienybėje įžvelgti kasdievybę, tad ir fotohaigomis bandau parodyti bei pasakyti daugiau – vaizdą išplėsti tekstu, o tekstą – vaizdu. […]

Esu mėgėjiškai bandęs kurti poezijos filmukus […], kai kuriuos savo eilėraščius matau kaip asociatyvius videoscenarijus, pagal kuriuos būtų galima filmuoti ar kitaip kurti judančius vaizdus. Noras sukurti ką nors tokio vis nepaleidžia. Kaip sakoma, ateitis vis trumpyn, o planų vis daugyn. Pamatysime, kiek minčių tampa kūnais…

Pagal ankstesnio MMLL-P0-100-2305 TXT importo tekstą; egzaminų lape nurodytas šaltinis satenai.lt.

Parašykite antonimus žodžiams „atsirasti“ ir „išplėsti“.

Pokaż odpowiedź

Atsirasti — išnykti; išplėsti — susiaurinti.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Przeciwstaw pojawienie i zniknięcie
Czasownik «atsirasti» znaczy pojawić się lub powstać, a jego przeciwieństwem jest «išnykti» — zniknąć. Zachowujemy formę bezokolicznika.
Przeciwstaw rozszerzenie i zwężenie
«Išplėsti» oznacza rozszerzyć, natomiast «susiaurinti» — zwęzić. Para odtwarza przeciwny kierunek zmiany.
Skontroluj gramatykę
Obie odpowiedzi są litewskimi czasownikami w bezokoliczniku, tak jak wyrazy z polecenia. Rzeczowniki lub polskie tłumaczenia nie spełniłyby zadania.

Nie zapisuj synonimów takich jak «pasirodyti» lub «padidinti»; potrzebne są wyrazy o przeciwnym znaczeniu.

Punktowanie i źródło

5 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
II. Kształcenie językowe. 3. Komunikacja językowa i kultura języka.
5. Pogłębianie umiejętności Zdający:
porozumiewania się […]. 1) sprawnie posługuje się oficjalną
i nieoficjalną odmianą języka narodowego
[…].

Zasady oceniania
1 pkt – podanie po jednym antonimie do każdego słowa.
0 pkt – odpowiedź niepełna lub niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Przykładowa odpowiedź
Atsirasti – išnykti
Išplėsti – susiaurinti

Strona arkusza: 7

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 6

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

Remigijus Venckus
Dainius Dirgėla
„Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo“

Su juostiniu fotoaparatu „Kiev“, kurį paveldėjau iš amžinatilsį tėvo, susipažinau dar paauglystėje – dėdė pamokė fotografavimo, juostų ryškinimo ir nuotraukų darymo raudonoje šviesoje pradmenų. Tuomet tai buvo tiesiog akimirkų fiksavimas juostelėje ir jų atgaivinimas ryškalų vonelėje, nieko per daug negalvojant. […] Pirmieji fotografijos mokytojai – netiesioginiai – žinomų fotografų nuotraukos […]. Vėliau fotografinį akiratį plėtė bendravimas su gamtos fotografų klubo „Žaliasis skėtis“ nariais, Dusetų galerijos fotografais […]. Kadangi šiais laikais internetas pilnas fotovaizdų, tai panaršyti ir rasti įdomių fotografinių matymų nėra sunku. Tik sunku susitaikyti, kad taip ar anaip jau fotografuota. Tokie tad tiesioginiai ir netiesioginiai mano fotografiniai mokslai. […]

Tiek tekstas, tiek vaizdas (net ir pats minimaliausias) pasakoja istoriją, pajungia žmogaus vaizduotę ir sujudina patirtis, skaitytas knygas, matytus filmus, spektaklius, girdėtą muziką ir panašiai. Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo, geros kompozicijos ir netikėtumo momento, kad paveiktų skaitytoją ir žiūrovą. Abiem būtina sava dramaturgija. Tuo šios dvi, atrodytų, skirtingos medijos man panašios ir viena kitai neprieštarauja, viename kūrybiniame sprendime nesipyksta, jei pavyksta rasti abiejų dėmenų pusiausvyrą. […]

Sau esu dar toks ne visai išsigryninęs fotografas, fotografuoju daugelį dalykų – gatvės gyvenimą, kultūrinius renginius, architektūrą, objektus, gamtą, žmonių portretus, mėgstu kompiuteriu padėlioti dvigubus kadrus. Fotografuoju tai, kas vienaip ar kitaip patraukia akį arba galvoje kirbina mintį. Mėgstu dalyvauti konkursuose, turinčiuose temą. […] Tad taip fotografiškai dar kartą perskaičiau Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir Salomėjos Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“. Planuose – Maironio „Pavasario balsų“ fotografinis perskaitymas, nes sumanymą jau turiu. Kokia dar literatūros klasika pasiprašys būti fotografiškai perskaityta iš naujo, laikas parodys. Šią seriją vadinčiau ironišku autoportretu. Kadangi autoportretas – darbas su pačiu savimi be kitų pagalbos, tad jis vyksta lėtai ir įvyksta tik sėkmingai sukritus pačioms įvairiausioms aplinkybėms. Karantinas iš dalies buvo tokių aplinkybių sukritimas, kai pats sau niekieno netrukdomas galėjau žaisti ir skaityti klasiką iš naujo. […]

2009 m. Poetinio Druskininkų rudens metu kartu vyko ir Pasaulinė haiku konferencija. Haiku (lietuviškai – trieilius) jau rašiau. Tradiciškai pafotografavau ir rudens spalvomis nudažytus Druskininkus. Parašiau keletą trieilių. Pamačiau, kad tie tekstai asociatyviai sulimpa su nuotraukomis. Taip atradau fotohaigas – nuotraukų su trieiliais jose žanrą. Istoriškai japonai haigos žanrą tobulino kartu su haiku jau seniai, tik vaizdus jie piešdavo tušu, o šalia vaizdo užrašydavo ir trieilį. Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos piešimą leido pakeisti nuotraukomis. Internete radau, kad tokie dalykai kuriami visame pasaulyje, vyksta konkursai. Palaipsniui tai tapo kasdienio pasaulio reflektavimo forma. […] Sunku atsakyti, kas atsiranda anksčiau – vaizdas ar tekstas, būna įvairiai. Tiesa, fotografuodamas dabar jau dažnai kadruoju taip, kad liktų erdvės galimam trieiliui. Ypač minimalistiniai kadrai kartais prašosi trieilio, kad išplėstų vaizdą netikėta kryptimi. Pavyzdžiui, durų kabliukas ar ant žemės nukritęs kaštonas – vaizdai galbūt ir banalūs, bet… Vadinu save kasdienybės stebėtoju, bandau kasdienybėje įžvelgti kasdievybę, tad ir fotohaigomis bandau parodyti bei pasakyti daugiau – vaizdą išplėsti tekstu, o tekstą – vaizdu. […]

Esu mėgėjiškai bandęs kurti poezijos filmukus […], kai kuriuos savo eilėraščius matau kaip asociatyvius videoscenarijus, pagal kuriuos būtų galima filmuoti ar kitaip kurti judančius vaizdus. Noras sukurti ką nors tokio vis nepaleidžia. Kaip sakoma, ateitis vis trumpyn, o planų vis daugyn. Pamatysime, kiek minčių tampa kūnais…

Pagal ankstesnio MMLL-P0-100-2305 TXT importo tekstą; egzaminų lape nurodytas šaltinis satenai.lt.

Užbaikite sakinį apie fotografijos ir trieilių reikšmę Dirgėlos kūryboje.

A.pirmiausia galimybė užsidirbti
B.bandymas grąžinti tradicinę fotografiją
C.du nesuderinami dalykai
D.priemonė naujai perskaityti literatūrą

Pokaż odpowiedź

D — priemonė naujai perskaityti literatūrą.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Odszukaj fotograficzne lektury
Artysta mówi o ponownym, fotograficznym odczytaniu «Altorių šešėly» i «Kaip žydėjimas vyšnios» oraz planuje interpretację Maironisa.
Połącz tekst z obrazem
Według niego oba media opowiadają historię, pobudzają doświadczenia i mogą współdziałać, jeśli zostanie zachowana równowaga. Nie są więc niezgodne.
Odrzuć dystraktory
Tekst nie przedstawia przede wszystkim zarobku, rezygnacji z technologii ani konfliktu mediów. Fotografia i trzywers stają się narzędziem nowego czytania literatury, czyli D.

Nie wybieraj odpowiedzi o tradycyjnej fotografii; autor wykorzystuje także technologie cyfrowe i nowe połączenie mediów.

Punktowanie i źródło

6 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
II. Kształcenie językowe. 4. Odbiór przekazu językowego. Zdający:
5. Pogłębianie umiejętności 6) formułuje wnioski wynikające
porozumiewania się […]. z przesłanek zawartych w tekście.

Zasady oceniania
1 pkt – poprawna odpowiedź.
0 pkt – odpowiedź niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Rozwiązanie
D

Strona arkusza: 7

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 7

2 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

Remigijus Venckus
Dainius Dirgėla
„Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo“

Su juostiniu fotoaparatu „Kiev“, kurį paveldėjau iš amžinatilsį tėvo, susipažinau dar paauglystėje – dėdė pamokė fotografavimo, juostų ryškinimo ir nuotraukų darymo raudonoje šviesoje pradmenų. Tuomet tai buvo tiesiog akimirkų fiksavimas juostelėje ir jų atgaivinimas ryškalų vonelėje, nieko per daug negalvojant. […] Pirmieji fotografijos mokytojai – netiesioginiai – žinomų fotografų nuotraukos […]. Vėliau fotografinį akiratį plėtė bendravimas su gamtos fotografų klubo „Žaliasis skėtis“ nariais, Dusetų galerijos fotografais […]. Kadangi šiais laikais internetas pilnas fotovaizdų, tai panaršyti ir rasti įdomių fotografinių matymų nėra sunku. Tik sunku susitaikyti, kad taip ar anaip jau fotografuota. Tokie tad tiesioginiai ir netiesioginiai mano fotografiniai mokslai. […]

Tiek tekstas, tiek vaizdas (net ir pats minimaliausias) pasakoja istoriją, pajungia žmogaus vaizduotę ir sujudina patirtis, skaitytas knygas, matytus filmus, spektaklius, girdėtą muziką ir panašiai. Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo, geros kompozicijos ir netikėtumo momento, kad paveiktų skaitytoją ir žiūrovą. Abiem būtina sava dramaturgija. Tuo šios dvi, atrodytų, skirtingos medijos man panašios ir viena kitai neprieštarauja, viename kūrybiniame sprendime nesipyksta, jei pavyksta rasti abiejų dėmenų pusiausvyrą. […]

Sau esu dar toks ne visai išsigryninęs fotografas, fotografuoju daugelį dalykų – gatvės gyvenimą, kultūrinius renginius, architektūrą, objektus, gamtą, žmonių portretus, mėgstu kompiuteriu padėlioti dvigubus kadrus. Fotografuoju tai, kas vienaip ar kitaip patraukia akį arba galvoje kirbina mintį. Mėgstu dalyvauti konkursuose, turinčiuose temą. […] Tad taip fotografiškai dar kartą perskaičiau Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir Salomėjos Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“. Planuose – Maironio „Pavasario balsų“ fotografinis perskaitymas, nes sumanymą jau turiu. Kokia dar literatūros klasika pasiprašys būti fotografiškai perskaityta iš naujo, laikas parodys. Šią seriją vadinčiau ironišku autoportretu. Kadangi autoportretas – darbas su pačiu savimi be kitų pagalbos, tad jis vyksta lėtai ir įvyksta tik sėkmingai sukritus pačioms įvairiausioms aplinkybėms. Karantinas iš dalies buvo tokių aplinkybių sukritimas, kai pats sau niekieno netrukdomas galėjau žaisti ir skaityti klasiką iš naujo. […]

2009 m. Poetinio Druskininkų rudens metu kartu vyko ir Pasaulinė haiku konferencija. Haiku (lietuviškai – trieilius) jau rašiau. Tradiciškai pafotografavau ir rudens spalvomis nudažytus Druskininkus. Parašiau keletą trieilių. Pamačiau, kad tie tekstai asociatyviai sulimpa su nuotraukomis. Taip atradau fotohaigas – nuotraukų su trieiliais jose žanrą. Istoriškai japonai haigos žanrą tobulino kartu su haiku jau seniai, tik vaizdus jie piešdavo tušu, o šalia vaizdo užrašydavo ir trieilį. Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos piešimą leido pakeisti nuotraukomis. Internete radau, kad tokie dalykai kuriami visame pasaulyje, vyksta konkursai. Palaipsniui tai tapo kasdienio pasaulio reflektavimo forma. […] Sunku atsakyti, kas atsiranda anksčiau – vaizdas ar tekstas, būna įvairiai. Tiesa, fotografuodamas dabar jau dažnai kadruoju taip, kad liktų erdvės galimam trieiliui. Ypač minimalistiniai kadrai kartais prašosi trieilio, kad išplėstų vaizdą netikėta kryptimi. Pavyzdžiui, durų kabliukas ar ant žemės nukritęs kaštonas – vaizdai galbūt ir banalūs, bet… Vadinu save kasdienybės stebėtoju, bandau kasdienybėje įžvelgti kasdievybę, tad ir fotohaigomis bandau parodyti bei pasakyti daugiau – vaizdą išplėsti tekstu, o tekstą – vaizdu. […]

Esu mėgėjiškai bandęs kurti poezijos filmukus […], kai kuriuos savo eilėraščius matau kaip asociatyvius videoscenarijus, pagal kuriuos būtų galima filmuoti ar kitaip kurti judančius vaizdus. Noras sukurti ką nors tokio vis nepaleidžia. Kaip sakoma, ateitis vis trumpyn, o planų vis daugyn. Pamatysime, kiek minčių tampa kūnais…

Pagal ankstesnio MMLL-P0-100-2305 TXT importo tekstą; egzaminų lape nurodytas šaltinis satenai.lt.

Priskirkite pavadinimus 1, 3 ir 4 pastraipoms.

Pokaż odpowiedź

1 — e: Pirmieji kūrybiniai ieškojimai; 3 — a: Kitokia literatūros kūrinių interpretacija; 4 — c: Netikėtų kūrybinių sprendimų atradimai.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Nazwij akapit o początkach
Pierwszy akapit opisuje odziedziczony aparat, naukę u wuja, obserwowanie mistrzów i rozwijanie fotograficznego spojrzenia. Pasuje tytuł e o pierwszych poszukiwaniach.
Rozpoznaj fotograficzną interpretację
Trzeci akapit mówi o ponownym odczytywaniu klasyki przez fotografie i o ironicznym autoportrecie. To tytuł a: inna interpretacja dzieł literackich.
Uchwyć odkrycie fotohaigi
Czwarty akapit prowadzi od konferencji haiku do zauważenia, że teksty łączą się ze zdjęciami. To nieoczekiwane rozwiązanie twórcze, więc c; tytuły b i d pozostają dystraktorami.

Nie przypisuj tytułów po wspólnym pojedynczym słowie; każdy musi podsumowywać główny tok całego akapitu.

Punktowanie i źródło

7 užduotis (0–2)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
II. Kształcenie językowe. 4. Odbiór przekazu językowego. Zdający:
5. Pogłębianie umiejętności 4) odczytuje sens tekstów […]
porozumiewania się […]. publicystycznych […], uwzględniając
zawarte w nich informacje zarówno jawne,
jak i ukryte.

Zasady oceniania
2 pkt – trzy poprawne odpowiedzi.
1 pkt – dwie poprawne odpowiedzi.
0 pkt – odpowiedź niepełna lub niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Rozwiązanie
1e
3a
4c

Część 2. Test ze znajomości lektur i kontekstów

Strona arkusza: 7

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 8

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

8 užduotis (0–1)
Perskaitykite pateiktą Martyno Mažvydo kūrinio Katekizmas ištrauką.

Martynas Mažvydas
Katekizmas

Knygelės pačios bylo
(ištrauka)

Broliai, seserys, imkiat mani ir skaitykiat,
Ir tatai skaitydami permanykiat.
Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti,
Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti.
Regėti to norėjo savo akimis,
Taip ir išgirsti savo ausimis.
Jau nū, ko tėvai niekada neregėjo,
Nū šitai vis jūsump atėjo.
Veizdėkiat ir dabokiatėse, žmonės visos,
Šitai eit jūsump žodis dangaus karalystos.

http://www.šaltiniai.info

8. Kuris iš išvardytų elementų yra Martyno Mažvydo Katekizme? Atsakymą pasirinkite iš
A–D ir pažymėkite.
0–1

A. Elementorius
B. Mįslės
C. Kronika
D. Pasakos

Nurodykite, kuris elementas yra Mažvydo „Katekizme“.

A.Elementorius
B.Mįslės
C.Kronika
D.Pasakos

Pokaż odpowiedź

A — elementorius.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Przypomnij budowę dzieła
Pierwsza litewska książka drukowana zawiera nie tylko tekst katechizmu, lecz także przedmowę, elementarz i pieśni religijne przeznaczone do nauki.
Powiąż fragment z funkcją edukacyjną
Książka zwraca się do braci i sióstr, zaprasza do czytania oraz poznawania nauki, co odpowiada jej elementarzowemu zadaniu.
Odrzuć pozostałe formy
Zagadki, kronika i baśnie nie są wskazanym składnikiem «Katekizmu». Poprawna odpowiedź to A — elementorius.

Nie utożsamiaj tytułu całej książki wyłącznie z katechizmem; pytanie sprawdza dodatkowy element pierwszego druku litewskiego.

Punktowanie i źródło

8 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
III. Kształcenie literackie i kulturowe. 1. Analiza i interpretacja utworów
1) Pogłębianie umiejętności analizy literackich. Zdający:
i interpretacji utworów literackich […]. 4) wskazuje zastosowane w utworze środki
wyrazu artystycznego […].

Zasady oceniania
1 pkt – poprawna odpowiedź.
0 pkt – odpowiedź niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Rozwiązanie
A

Strona arkusza: 8

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 9

2 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

9 užduotis (0–2)
Perskaitykite pateiktą Antano Baranausko kūrinio Anykščių šilelis ištrauką.

Antanas Baranauskas
Anykščių šilelis
(ištrauka)

Tai mat mūsų tėveliai miškų neberadę
Ir terp savęs kaip broliai visi susižadę –
Ažleist dirvas šileliui. Mat miško pasilgę,
Dažnai savo blakstienas ašarom suvilgę,
Žiūrėdami in kelmus. Mat lietuvių dūšios,
Senais miškais penėtos, viduj miško trąšios;

Plikuos plotuos, be miško, lyg tartum apkursta,
Tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skursta.
Nors jau dabar lietuvis plikuos plotuos gimsta,
Giesmėj mišką užgirdęs, be jo neberimsta.
Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta:
Mūsų tėvelių visos tos giesmės mokėta.
Tai mat, miško pasilgę, auklėjo šilelį:
Kasdien apvaikštinėjo kožną pakraštėlį
Ir, priugdę kaip meldo gražiausio pušyno,
Jaunas širdis ir dūšias vaikelių ramino.
Ir saugojo kas diena kaip didžiausio labo:
Netil medžio, – nelaužė nei mažiausio žabo.
Džiaugės Anykščiai, džiaugės, in šilą žiūrėjo,
Svetimuos miškuos malkų pirktų važinėjo.
http://www.šaltiniai.info

Koks gamtos vaidmuo Antano Baranausko kūrinyje Anykščių šilelis? Jeigu teiginiai 9.
teisingi, pažymėkite TAIP, jeigu klaidingi – NE. 0–1–2

1. Simbolizuoja karingą lietuvių būdą. TAIP NE

2. Vaizduoja miesto ir kaimo priešpriešą. TAIP NE

3. Išaukština didingą Lietuvos praeitį. TAIP NE

Įvertinkite tris teiginius apie gamtos vaidmenį „Anykščių šilelyje“.

Pokaż odpowiedź

1 — NE; 2 — NE; 3 — TAIP.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Sprawdź motyw wojowniczości
Fragment mówi o duchowej więzi Litwinów z lasem, tęsknocie i trosce o odnowiony zagajnik. Nie symbolizuje wojowniczego charakteru, więc 1 — NE.
Poszukaj opozycji przestrzeni
Przeciwstawione są las i ogołocone pola, a nie miasto i wieś. Drugie zdanie wprowadza relację nieobecną we fragmencie, dlatego 2 — NE.
Odczytaj pamięć o przeszłości
Dawny las żywił litewskie dusze, był obecny w pieśniach przodków i został odbudowany oraz chroniony jako wielkie dobro. Natura uwzniośla dawną Litwę, więc 3 — TAIP.

Nie uznawaj każdego przeciwstawienia natury i pustki za opozycję miasta i wsi; tekst nie opisuje miasta.

Punktowanie i źródło

9 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
III. Kształcenie literackie i kulturowe. 1. Analiza i interpretacja utworów
1) Pogłębianie umiejętności analizy literackich. Zdający:
i interpretacji utworów literackich […]. 6) rozpoznaje w utworze sposoby
kreowania […] świata przedstawionego ([…]
sytuacja liryczna).

Zasady oceniania
2 pkt – trzy poprawne odpowiedzi.
1 pkt – dwie poprawne odpowiedzi.
0 pkt – odpowiedź niepełna lub niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Rozwiązanie
1. NE
2. NE
3. TAIP

Strona arkusza: 8

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 10

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

10 užduotis (0–1)
Perskaitykite pateiktą Žemaitės kūrinio Petras Kurmelis ištrauką.

Žemaitė
Petras Kurmelis
(ištrauka)

Petras taipogi per tą patį mišką ėjo keliukais, bet suvisu į kitą pusę. Saulelė lenkės čyst
jau ant pakraščio dangaus, o taip aiškiai švietė ir žiūrėjo į visas kerteles žemės, kaipo būtų
dar neatsidžiaugusi jos gražumu per dieną. Debesėliai perregimi, balti, iš viršaus rausvi, iš
apačios auksuoti; didesni ir mažesni būreliai apstoję saulelę pamažu lydėjo pakalniu.
Aukščiau dangus puikiai žydravo. Rytuose, priešais saulę, spoksojo mėnuo saulabrolis,
išblyškęs, kaip būtų nusigandęs. Žvalgės pašokęs džiaugdamos, jog nepavėlavęs pakeisti
įkandin saulelę. Jį apstoję debesėliai čystai balti; iš būrio atsirado ir tokių, katrie drąsiai
braukė jam per veidą. Vėjelis miške ūžė palengva, linguodamas pamažu nulinkusias eglių
šakas, supo kaip kūdikius, norėdamas ant nakties užmigdyti. Šakotų beržų lapeliai, auksu jau
pamarginti, mirgėdami prieš saulę ir virpėdami, nekurie leidos ant žemės. Rudgalvis
baravykas pavėsy pasistiepęs stovi ant vienos kojos, tarytum gano geltonąsias voveruškas,
kad neišsiskaidytų iš būrio. Pienių ir rudmėsių nebesuvaldo: tos išsiskaidė po visą beržyną.
Kitas jo brolelis netolimais išblyškusią galvelę kišo iš po kimininio apkloto. Čia pat raudonavo
ir musmirio galvelė. Tankesniame eglynėly pasibėręs garbanotas bruknynėlis; raudonosios
kekės jų uogų slapstėsi po tankiuosius lapelius. Norint kartais būtų oras tykus ir be jokio vėjo,

miške visada girdėti kaži koks ūžesys, kaip kokia nepermanoma kalba arba nepaprasta
daina; kitam linksma, o kitam liūdna ir graudinga, bet kožnam siekianti giliausių paslaptinių
jausmų širdies.

10. Remdamiesi pateikta Žemaitės kūrinio Petras Kurmelis ištrauka ir visu kūriniu,
0–1
paaiškinkite, kokią funkciją kūrinyje atlieka gamtos vaizdavimas.

………………………………………………………………………………………………………………………………….

Paaiškinkite, kokią funkciją „Petre Kurmelyje“ atlieka gamtos vaizdai.

Pokaż odpowiedź

Gamtos vaizdai atspindi ir sustiprina veikėjų jausmus, išgyvenimus bei abejones. Peizažo šviesa, spalvos, garsai ir nuotaikų kaita padeda atskleisti jų vidinę būseną.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Zauważ subiektywny pejzaż
Zachód słońca, księżyc, szum lasu i personifikowane rośliny nie są neutralnym katalogiem przyrodniczym. Opis buduje zmienną, emocjonalną atmosferę.
Połącz naturę z bohaterem
Cały utwór wykorzystuje pejzaż, by ujawnić uczucia, przeżycia i wahania postaci. To, co dla jednego jest radosne, dla innego staje się smutne i przejmujące.
Nazwij funkcję
Przyroda odzwierciedla oraz wzmacnia stan wewnętrzny bohaterów. Odpowiedź powinna wyjaśnić relację pejzażu z psychiką, a nie tylko stwierdzić, że opis jest piękny.

Nie ograniczaj funkcji natury do dekoracyjnego tła; kryterium wymaga związku z uczuciami i wątpliwościami bohaterów.

Punktowanie i źródło

10 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
III. Kształcenie literackie i kulturowe. 1. Analiza i interpretacja utworów
1) Pogłębianie umiejętności analizy literackich. Zdający:
i interpretacji utworów literackich […]. 7) rozpoznaje podstawowe motywy.

Zasady oceniania
1 pkt – poprawna odpowiedź.
0 pkt – odpowiedź niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Przykładowa odpowiedź
Gamtos vaizdiniais Žemaitė savo kūrinyje perteikia herojų jausmus, išgyvenimus, abejones.

Strona arkusza: 9

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 11

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

11 užduotis (0–1)
Perskaitykite pateiktą Vinco Kudirkos eilėraščio Varpas ištrauką.

Vincas Kudirka
Varpas

Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu
Apreiškė žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite…

Tuoj darbininkai visi suknibždėjo
Lyg gyventojai užgauto skruzdyno
Ir kasdieniniai darbai prasidėjo
Žmonių lizduose ir ant lauko gryno.
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite…

Varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia,
O graudus balsas veržiasi per orą.
Dėl ko nebaigia savo dainą graudžią?
Tinginius prikelt turi tikrą norą.
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite…
…………………
Tai skambink, „Varpe“! tegul gaudims tavo
Išilgai, skersai eina per Lietuvą!
Budink ir šauki graudžiu balsu savo,
O tas šaukimas perniek tenežūva!
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite…

Kas darbininkas ir kas dirbti gali,
Ant tavo balso prie darbo teimas!
O kur atrasi tinginį miegalį,
Tegul neliaudams jį budin gaudimas:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite…
1889 m.
http://saltiniai.info

Kokia meninės raiškos priemonė panaudota Vinco Kudirkos eilėraštyje Varpas? 11.
Pasirinkite iš A–D ir pažymėkite. 0–1

A. Ironija
B. Personifikacija
C. Anafora
D. Akrostichas

Nurodykite meninės raiškos priemonę Kudirkos eilėraštyje „Varpas“.

A.Ironija
B.Personifikacija
C.Anafora
D.Akrostichas

Pokaż odpowiedź

B — personifikacija.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Znajdź cechy ludzkie
Dzwon otrzymuje ludzkie usta, wyraźny nakaz, smutny głos i wolę budzenia ludzi. Przedmiot działa jak mówiąca, świadoma postać.
Nazwij środek
Nadanie rzeczy cech i czynności człowieka jest personifikacją, czyli wariantem B. Symboliczny dzwon wzywa społeczeństwo do pracy i przebudzenia.
Odrzuć pozorną konkurencję
Powtarzane «Kelkite» może przypominać anaforę lub refren, ale wskazany środek w konstrukcji dzwonu to personifikacja. Wiersz nie jest akrostychem ani ironią.

Nie wybieraj anafory tylko z powodu powtórzenia «Kelkite»; pytanie i klucz odnoszą się do uczłowieczenia dzwonu.

Punktowanie i źródło

11 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
III. Kształcenie literackie i kulturowe. 1. Analiza i interpretacja utworów
1) Pogłębianie umiejętności analizy literackich. Zdający:
i interpretacji utworów literackich […]. 4) wskazuje zastosowane w utworze środki
wyrazu artystycznego […].

Zasady oceniania
1 pkt – poprawna odpowiedź.
0 pkt – odpowiedź niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Rozwiązanie
B

Strona arkusza: 10

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 12

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

12 užduotis (0–1)
Perskaitykite pateiktą Maironio eilėraštį Aš norėčiau prikelti.

Maironis
Aš norėčiau prikelti

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį
Iš kapų milžinų
Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį
Iš senųjų laikų!

Gal poezijos naują pasemčiau šaltinį,
Tik ne tą šiandieninį,
Kurs ir rūbą, ir dvasią paskolintą gavo,
Oi, ne savo, ne savo!

Gal išklausčiau tada, kur tos kanklės auksinės
Vaidelučių garsių;
Kai jas pirštais paliesčiau, užkaistų krūtinės
Nuo balsų įstabių.

Sudrebėtų kapai!.. Ne kapai didžiavyrių
Užmigdyti tarp girių,
Tik užmirusios mūsų krūtinės be žado,
Be idėjos, be vado.

Pranokėjų kalba nebe viešnia gal būtų
Po bajorų dvarus!
Gal tiek ančkeliais brolių-lietuvių nežūtų
Po kraštus svetimus!

Gal suprastų tada, ką jiems Nemunas šneka,
Kai nakčia mėnuo teka;
Ko tos tamsiosios girios griaudingai vaitoja?
Apie ką jos dūmoja?

Veltui mano troškimai prikelti senelį
Iš kapų milžinų!
Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį
Iš senovės laikų!
http://antologija.lt

12. Remdamiesi Maironio eilėraščiu Aš norėčiau prikelti, trumpai apibūdinkite, koks
0–1
lyrinio subjekto požiūris į krašto praeitį.

……………………………………………………………………………………………………………

Apibūdinkite lyrinio subjekto požiūrį į Lietuvos praeitį Maironio eilėraštyje.

Pokaż odpowiedź

Lyrinis subjektas idealizuoja didingą Lietuvos praeitį ir trokšta ją atgaivinti atmintyje. Iš protėvių kalbos, dainų bei žygių jis tikisi pasisemti įkvėpimo savo kūrybai ir pažadinti dabarties tautą.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Wskaż pragnienie kontaktu
Podmiot chce wskrzesić przodka i usłyszeć żywe słowo dawnych czasów. Nie traktuje przeszłości chłodno ani wyłącznie naukowo.
Odczytaj idealizację
Złote kankle, olbrzymi i wielcy bohaterowie budują obraz wspaniałej dawnej Litwy, przeciwstawionej duchowo uśpionej teraźniejszości.
Nazwij cel powrotu
Historia ma dać nowe źródło poezji i obudzić współczesnych. Stosunek podmiotu łączy idealizację, tęsknotę i oczekiwanie twórczej oraz narodowej inspiracji.

Nie pisz tylko, że bohater «lubi historię»; trzeba wskazać idealizację przeszłości oraz nadzieję na inspirację dla teraźniejszości.

Punktowanie i źródło

12 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
III. Kształcenie literackie i kulturowe. 1. Analiza i interpretacja utworów
1) Pogłębianie umiejętności analizy literackich. Zdający:
i interpretacji utworów literackich […]. 6) rozpoznaje w utworze sposoby
kreowania […] świata przedstawionego ([…]
sytuacja liryczna).

Zasady oceniania
1 pkt – poprawna odpowiedź.
0 pkt – odpowiedź niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Przykładowa odpowiedź
Maironio eilėraščio lyrinis herojus idealizuoja Lietuvos praeitį, iš didingos praeities tikisi
pasisemti įkvėpimo savo kūrybai.

Strona arkusza: 11

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 13

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

13 užduotis (0–1)
Perskaitykite pateiktą Vaižganto kūrinio Dėdės ir dėdienės ištrauką.

Vaižgantas
Dėdės ir dėdienės
(ištrauka)

Mykoliukas niekam neištarė nė pusės žodelio. Ką valgęs, ką nevalgęs, – rytą virtas
viralas jam pasirodė ataušęs ir skanumo nustojęs, – išėjo į apluoką ir užsirėmė abiem
alkūnėm ant vartų. Įsižiūrėjo dvasios akim į savąjį pasaulį, į paprastąją savo erdvę ir išvydo
ten nebe tai, ką visados matydavo, kam šypsodavos. Bene pirmą kartą jis išvydo visą
esamąjį ir būsimąjį savo gyvenimo pragarą.
Štai jis baigia tris dešimtis. Kiti tos eilės draugai jau savaimingai ūkį laiko, yra vedę, po
vieną antrą klykiantį džiaugsmą susilaukę. O jis, Mykoliukas? Ko jis prigyveno? Ir tai, kas
dabar ant jo, skalbiniai, „dveji“, ir tie brolio ar brolienės „duoti“ vilkėti: tik vartoti, ne į savo
skrynelę pasidėti ar išsinešti. Jo paties tėra nebent savasis kailis, kuris vargu nulupti, nors
ir sakoma dvaras mėginąs bent po du kailiu lupti. Jei dvaras lupa po du, tai reikia pridėti
trečias, kurį lupa brolis. Už ką? Kuriomis teisėmis? Vien tomis, kad jis pirmiau vedė, vaikais
apsikrovė? Vadinasi, tyčia pasigamino daugiau duonos valgytojų ir pats vienas jos
nebepritesi. Pamėgink dabar jam nebepadėti: visi jo mažiukai išeis elgetomis – ir Kaziukas,
ir Laurukas, ir pati mažoji Onutė, kuri dar nieko nekalba, o dėdę jau pažįsta ir išmano, ko iš
„dėdės“ reikalauti. Ligi tik jis pirkion, tuoj jam rankeles ištiesia, ruošdamos eiti jam ant rankų,
ir šaukia:
– Duod, duod…
Suprask, riestainį ar kokį pigų žaislelį iš pievos.
http://antologija.lt

13. Remdamiesi pateikta Vaižganto kūrinio Dėdės ir dėdienės ištrauka bei visu kūriniu,
0–1
paaiškinkite pavadinime ir kūrinyje vartojamas sąvokas „dėdės“ ir „dėdienės“.

……………………………………………………………………………………………………………

Paaiškinkite sąvokas „dėdės“ ir „dėdienės“ Vaižganto kūrinyje.

Pokaż odpowiedź

„Dėdės“ ir „dėdienės“ čia reiškia ne giminystės ryšį, o nesusituokusius, savarankiško ūkio ir turto neturinčius žmones, kurie visą gyvenimą dirbdavo brolio ar kito šeimos šeimininko ūkyje ir negalėdavo sukurti savo šeimos.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Odrzuć zwykłe pokrewieństwo
Tytułowe pojęcia nie oznaczają po prostu wujków i ciotek. Fragment pokazuje dorosłego Mykoliukasa pozbawionego własnego ubrania, gospodarstwa i prawa do samodzielnego życia.
Nazwij pozycję społeczną
Są to niezamężni lub nieżonaci członkowie rodziny pracujący całe życie u rodzeństwa, bez własnego majątku i domu. Ich praca utrzymuje rodzinę gospodarza.
Dodaj skutek
Zależność ekonomiczna odbiera im możliwość założenia własnej rodziny i decydowania o losie. Pełna definicja łączy sposób pracy, brak samodzielności i brak własnej rodziny.

Nie tłumacz terminów wyłącznie jako nazw krewnych; w utworze mają one szczególne znaczenie społeczne i ekonomiczne.

Punktowanie i źródło

13 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
III. Kształcenie literackie i kulturowe. 1. Analiza i interpretacja utworów
1) Pogłębianie umiejętności analizy literackich. Zdający:
i interpretacji utworów literackich […]. 7) rozpoznaje podstawowe motywy.

Zasady oceniania
1 pkt – poprawne wyjaśnienie dwóch pojęć.
0 pkt – odpowiedź niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Przykładowa odpowiedź
Autoriaus vartojamos sąvokos „dėdės“ ir „dėdienės“ apibrėžia ne giminystės ryšius, bet
žmones, kurie turėdavo visą gyvenimą dirbti pas savo brolius ir neturėjo galimybės sukurti
šeimos.

Strona arkusza: 12

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 14

1 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

14 užduotis (0–1)
Įvardykite šio kūrinio ištraukos autorių ir nurodykite kūrinio pavadinimą.

Senis paprastai nemėgdavo vienas namie sėdėti, stengdavosi būti vis tarp žmonių, kur
daugiau triukšmo, kalbų.
– Aš nors senas, bet esu linksmas žmogus, – kalbėdavo jisai kiekvienai progai
pasitaikius.
– Mano metai jau tokie, kad greitai reikės vienam būti ir tylėti. Užteks tuomet, o dabar
reikia žmonėmis pasidžiaugti.
Kur vestuvės ar krikštynos, senis ten būtinai turėjo užeiti ir pasigerti. Neaplenkdavo,
nepraleisdavo jisai ir vakaruškų, kur vien jaunimas linksminosi. Visur jis buvo pageidaujamas
svečias. Niekas tiek nemokėjo dainų, liūdnų, linksmų, rimtų ir juokingų, kiek senas Gugis. Nei
vieno stiklelio jis neišgers be atitinkamos dainelės; niekas tiek nežinojo ir senoviškų
padavimų, baisių pasakų apie šmėklas, monus, apie pasivaidinimus, kiek jisai. Kai ima
pasakoti apie senovės laikais buvusius baisius nuotykius, net šiurpuliai žmones krečia.
Senesni ir jaunesni glaudžiasi tada prie sienų ir rango kojas pasuolėn, o mažesni vis
kampan patekti stengiasi, kad vis toliau nuo langų.
Pasigėręs mėgdavo pokštus krėsti, juokingas dainas dainuoti, taip pritaikintas tai
esamoms aplinkybėms, tai atskiriems žmonėms, jog seni ir jauni vos iš juoko nesprogdavo.
Be to, senis buvo dar smuikininkas. Kada ir kaip jis išmoko smuiku griežti, niekas nežinojo,
bet griežė ir net nuosavą smuiką turėjo, pajuodusį, seną, kaip jisai pats, ir mokėjo sugriežti
kelis šokius. Tiesa, dabar jau nemėgo griežti ir prašomas atsisakinėjo.
– Pirštai, – sakydavo: – pasidarė nelankstūs.
Bet pavaišina jaunimas, vienu kitu stikliuku užgeria, ir senis imasi smuiko.
Už linksmus pokštus, už dainas ir pasakas vaišindavo skerdžių visi, ir iš vakaruškų,
iš vestuvių, iš krikštynų nebegrįždavo jisai blaivas, nepasigėręs. Eidavo namo linksmai
dainuodamas ir „žąseles varinėdamas“, kaip sako žmonės. Kai prieidavo Kukio kiemą, tasai,
išgirdęs skerdžiaus balsą, atidarydavo langą ir tik galvą linguodavo.
http://www.šaltiniai.info

Autorius: ……………………………………………………………………………………………….. 14.

0–1
Pavadinimas: …………………………………………………………………………………………..

Įvardykite ištraukos autorių ir kūrinio pavadinimą.

Pokaż odpowiedź

Vincas Krėvė, „Raganius“.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Rozpoznaj postać Gugisa
Stary pasterz Gugis, znany z pieśni, opowieści, żartów i gry na skrzypcach, jest bohaterem utworu «Raganius». Charakterystyka odróżnia go od postaci innych tekstów.
Podaj autora
Autorem dzieła jest Vincas Krėvė, litewski prozaik wykorzystujący folklor, tradycję wsi i opowieści o dawnym świecie.
Zapisz komplet
Polecenie wymaga dwóch danych: «Vincas Krėvė» oraz «Raganius». Samo nazwisko albo sam tytuł nie tworzy pełnej odpowiedzi.

Nie wpisuj imienia bohatera jako autora; Gugis jest postacią, a autorem utworu jest Vincas Krėvė.

Punktowanie i źródło

14 užduotis (0–1)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymaganie szczegółowe
III. Kształcenie literackie i kulturowe. 1. Analiza i interpretacja utworów
1) Pogłębianie umiejętności analizy literackich. Zdający:
i interpretacji utworów literackich […]. 7) rozpoznaje podstawowe motywy.

Zasady oceniania
1 pkt – poprawna odpowiedź.
0 pkt – odpowiedź niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Rozwiązanie
Vincas Krėvė
Raganius

Strona arkusza: 13

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 15

2 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Materiał źródłowy do zadania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Tekst lub fragment

15 užduotis (0–2)
Perskaitykite pateiktą Antano Vienuolio kūrinio Užkeiktieji vienuoliai ištrauką.

Antanas Vienuolis
Užkeiktieji vienuoliai
(ištrauka)

Išklausę pasiuntinių, visi vienuoliai suėjo į didelį slaptąjį vienuolyno rūsį, kuriame buvo
paslėptas auksas, ir ten pradėjo tartis, kokiu būdu išgelbėjus iš pražūties tėvynę. Ilgai
nesvarstę, be ginčų, visi vienu balsu nutarė kuo veikiausiai atseikėti du maišus aukso,
atiduoti pasiuntiniams ir dargi patys palydėti juos nuo kalno.
Bet kai atkasė vienuoliai geltoną žibantį auksą ir ėmė pilstyti į maišus, staiga pagailo
jiems prakeiktojo metalo, ir pradėjo tarp savęs jie tartis, ar nepasitenkintų padišachas vienu
maišu, ar nepasisektų jo permaldauti visai aukso nedavus, rasit galima būtų išgelbėti tėvynę
kitais keliais… Ir pagaliau nusprendė – aukso visai neduoti, bet kuo skubiausiai išnešti jį
į kalnus ir paslėpti ten po amžinuoju sniegu, o pasiuntiniams pranešti, jog visame vienuolyne
neatsiradę dargi vieno maišo aukso.
„Bene pirmą kartą naikina ir degina gruzinų kraštą jų priešai musulmonai? Argi vieną
kartą nuniokota Gruzija iš kraujo ir pelenų pakilo ir vėl pražydo?“
Taip, sąžinės graužiami, ramino patys save vienuoliai ir pilstė į maišiukus po tiek aukso,
po kiek galėjo kiekvienas panešti. Netrukus visas auksas buvo supilstytas į tiek maišiukų,
kiek buvo vienuolių. Padėję vienas kitam užsiristi maišelius ant pečių ir užsigesinę švyturius,
tyliai išėjo jie už vartų, pamiršę prieš tokį pavojingą žygį ne tik pasimelsti, bet ir persižegnoti.

http://antologija.lt

15. Remdamiesi pateikta ištrauka ir visu kūriniu, nurodykite, kad Antano Vienuolio kūrinys
0–1–2 Užkeiktieji vienuoliai priskiriamas prie romantizmo krypties kūrinių. Jeigu teiginys
teisingas, pažymėkite TAIP, jeigu klaidingas – NE.

1. Smulkiai aprašoma buitis. TAIP NE

2. Nuostabūs gamtos vaizdai. TAIP NE

3. Kaukazo tautų folkloras. TAIP NE

Część 3. Wypracowanie

Įvertinkite tris romantizmo bruožus „Užkeiktuosiuose vienuoliuose“.

Pokaż odpowiedź

1 — NE; 2 — TAIP; 3 — TAIP.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Oceń drobiazgowy opis codzienności
Romantyczność dzieła nie wynika ze szczegółowej prezentacji zwykłej codzienności. Fragment skupia się na tajemnicy, winie, złocie i zagrożeniu ojczyzny, więc pierwsze zdanie jest fałszywe.
Uwzględnij niezwykłą naturę
W całym utworze monumentalny kaukaski krajobraz, góry i wieczne śniegi tworzą niezwykłą, egzotyczną scenerię właściwą romantyzmowi. Drugie zdanie jest prawdziwe.
Rozpoznaj folklor
Legenda o przeklętych mnichach czerpie z folkloru narodów Kaukazu, tajemnicy, klątwy i fantastyki. To kolejna cecha romantyczna, dlatego trzecie zdanie jest prawdziwe.

Nie oceniaj wyłącznie podanego fragmentu, gdy polecenie odwołuje się także do całego utworu; cechy natury i folkloru wynikają z szerszej kompozycji.

Punktowanie i źródło

15 užduotis (0–2)
Wymagania egzaminacyjne 2023 i 2024
Wymaganie ogólne Wymagania szczegółowe
III. Kształcenie literackie i kulturowe. 1. Analiza i interpretacja utworów
1) Pogłębianie umiejętności analizy literackich. Zdający:
i interpretacji utworów literackich […]. 1) zna podstawy periodyzacji literatury
mniejszości narodowej […];
2) zna prądy literackie i artystyczne
w epokach literackich, określa ich cechy.

Zasady oceniania
2 pkt – trzy poprawne odpowiedzi.
1 pkt – dwie poprawne odpowiedzi.
0 pkt – odpowiedź niepełna lub niepoprawna albo brak odpowiedzi.

Rozwiązanie
1. NE
2. TAIP
3. TAIP

Część 3. Wypracowanie

Strona arkusza: 14

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadanie 16

30 pkt

Język litewski — odpowiedź według zasad CKE

Pełne polecenie i materiały do wypracowania

Tekst zachowany w istniejącym imporcie TXT/JSON MMLL-P0-100-2305; bez ponownego otwierania ani konwersji PDF.

Dwa alternatywne tematy

16 užduotis (0–30)

Pasirinkite vieną iš pateiktų temų ir parašykite rašinį.

• Rašinyje apsvarstykite temoje iškeltą problemą. Pateikite ir savo nuomonę bei ją
pagrįskite.
• Svarstydami pateikite argumentų, remdamiesi temoje nurodytu literatūros kūriniu ir
kitu pasirinktu lietuvių literatūros tekstu.
• Jūsų rašinio apimtis turi būti ne mažesnė kaip 250 žodžių.
• Pasirinktos temos numerį įrašykite langelyje.
• Rašinį rašykite nurodytame lauke. Nerašykite paraštėse.
• Rašinį rašykite lietuviškai.

1 tema
Kaip literatūroje vaizduojamas praeities ir dabarties santykis? Svarstykite remdamiesi
Maironio eilėraščiu Mano gimtinė ir kitu pasirinktu lietuvių literatūros tekstu.

Maironis
Mano gimtinė

Ten, kur Nemunas banguoja
Tarp kalnų, lankų,
Broliai vargdieniai dejuoja
Nuo senų laikų.

Ten močiutė užlingavo
Raudomis mane,
Į krūtinę skausmą savo
Liejo nežinia.

Girios ūžė ten, minėjo
Praeities laikus,
Kai lietuvis netikėjo,
Jog belaisviu bus.

Ten apleistos pilys griūva
Ant kalnų aukštai;
Milžinų ten kaulai pūva,
Verkia jų kapai.

Ten užaugau, iškentėjau
Aš kančias visas
Ir pamėgau, pamylėjau
Vargdienių dūmas.

O tos dūmos vargdieninės
Griaužia kai kada,
Tartum rūdys geležinės
Amžina žaizda.

Maironis, Pavasario balsai, Vilnius, 1958 m.

2 tema
Moteris – šeimos židinio sergėtoja. Svarstykite remdamiesi Ievos Simonaitytės
romanu Vilius Karalius ir kitu pasirinktu lietuvių literatūros kūriniu.

Pasirinkite vieną iš dviejų temų ir parašykite lietuviškai ne mažiau kaip 250 žodžių. Visas užduoties tekstas pateiktas žemiau.

Pokaż przykładowe wypracowanie

Przykładowe wypracowanie — temat 1 (model do nauki, nie do przepisywania na egzaminie):

Praeitis kaip dabarties sąžinė

Praeitis ir dabartis literatūroje nėra du visiškai atskiri laikai. Atmintis leidžia dabarties žmogui suprasti, kas jis yra, tačiau kartu verčia pastebėti tai, kas buvo prarasta ar išduota. Mano nuomone, Maironio eilėraštyje „Mano gimtinė“ praeitis tampa laisvės ir tautos didybės matu, kuriuo vertinama skausminga dabartis. Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ istorinis prisiminimas taip pat atskleidžia netektį, bet kartu parodo, kad kultūrinė atmintis gali paskatinti atkurti ryšį su gimtąja žeme.

Maironio eilėraštis prasideda konkrečiu Lietuvos vaizdu: Nemunu, kalnais ir lankomis. Vis dėlto šis kraštovaizdis nėra vien gražus fonas. Jame girdėti vargdienių dejonė ir motinos rauda, todėl asmeninis lyrinio subjekto prisiminimas susilieja su visos tautos patirtimi. Gimtinė žmogų augina ne tik savo grožiu, bet ir perduodamu skausmu. Dabartis rodoma kaip ilgos nelaisvės ir kančios tąsa.

Ypač svarbūs miškų, pilių ir kapų vaizdai. Girios mena laikus, kai lietuvis dar nemanė tapsiąs belaisviu, o griūvančios pilys ir milžinų kaulai primena buvusią jėgą. Praeitis idealizuojama, tačiau ne tam, kad žmogus nuo dabarties pabėgtų į svajonę. Ji sukuria moralinį kontrastą: matydamas protėvių didybę, dabarties žmogus geriau suvokia nelaisvę, skurdą ir savo pareigą. Lyrinis subjektas pamilsta ne patogią, o kenčiančią gimtinę.

Panašus santykis su laiku atsiskleidžia „Anykščių šilelyje“. Baranauskas prisimena kadaise gyvą ir lietuvio dvasią maitinusį mišką, o dabartyje mato kelmus ir plikus plotus. Miško netektis reiškia ne tik gamtos sunaikinimą. Kartu nyksta dainose, papročiuose ir bendruomenės atmintyje išsaugotas pasaulis. Žmogus be šilo tarsi apkursta ir dvasiškai skursta, nes nebegirdi kalbos, siejančios jį su protėviais.

Tačiau Baranausko kūrinyje atmintis turi ir kuriamąją galią. Tėvai, ilgėdamiesi miško, leidžia dirvoms vėl apaugti šileliu, saugo kiekvieną medį ir taip ramina vaikų širdis. Praeities ilgesys virsta veiksmu dabartyje. Ši mintis papildo Maironio poziciją: istorija nėra vien paminklas ar skausminga žaizda, nes ji gali tapti įkvėpimu atkurti tai, kas svarbu.

Abu autoriai praeitį sieja su tautos tapatybe, bet pabrėžia skirtingus jos aspektus. Maironiui svarbiausia istorinė laisvė ir socialinė tautos kančia, o Baranauskui — gamtos, kalbos ir kultūrinės atminties vienovė. Vis dėlto abiem atvejais dabartis be praeities būtų akla: žmogus nepajėgtų nei įvardyti savo netekties, nei suprasti atsakomybės.

Taigi literatūroje praeitis gali veikti kaip dabarties sąžinė. Ji neleidžia susitaikyti su nelaisve, dvasiniu skurdu ar gimtosios aplinkos naikinimu. Atmintis yra vertinga tada, kai ne tik kelia nostalgiją, bet ir padeda dabarties žmogui sąmoningai pasirinkti, ką jis nori išsaugoti ir perduoti ateičiai.

Autorskie opracowanie MMLL-P0-100-2305, zestawione z zachowanym poleceniem, tekstem i przypisanymi zasadami CKE. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji językowej, literaturoznawczej i egzaminatorskiej.

Zobacz rozwiązanie krok po kroku

Rozdziel alternatywne tematy
Temat 1 wymaga omówienia relacji przeszłości i teraźniejszości na podstawie «Mano gimtinė» i innego tekstu litewskiego. Temat 2 dotyczy kobiety jako strażniczki ogniska rodzinnego w «Vilius Karalius». Model realizuje wyłącznie temat 1.
Sformułuj wspólną tezę
Przeszłość jest w modelu sumieniem teraźniejszości: pozwala rozpoznać niewolę i stratę, a zarazem zobowiązuje do świadomej ochrony tożsamości. Teza obejmuje oba utwory.
Zinterpretuj Maironisa
Niemen, lament matki, lasy, ruiny zamków i groby olbrzymów łączą osobistą pamięć z doświadczeniem narodu. Dawna wolność stanowi miarę bolesnej teraźniejszości.
Dobierz drugi tekst problemowo
«Anykščių šilelis» pokazuje przeszłość lasu, jego zniszczenie oraz próbę odnowienia. Pamięć nie jest tylko nostalgią, ponieważ prowadzi do działania i odbudowy więzi z ziemią.
Sprawdź kompozycję i limit
Model ma wstęp z tezą, problemowo ułożone argumenty, porównanie i wniosek oraz przekracza 250 litewskich słów. Pozostaje pierwszą redakcją do niezależnej recenzji językowej i egzaminatorskiej.

Nie układaj pracy jako dwóch niepołączonych streszczeń; każdy akapit powinien rozwijać relację pamięci, straty i odpowiedzialności.

Punktowanie i źródło

Do 30 pkt: warunki formalne 1, kompetencje literackie i kulturowe 12, kompozycja 7, język 10. Przy mniej niż 250 słowach oceniane są tylko dwa pierwsze obszary; zero za warunki formalne zeruje pozostałe kryteria.

Strona arkusza: 15

Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.

Zadania, odpowiedzi i opracowania

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Materiał źródłowy do zadania

Tekst lub fragment

Pełne polecenie i materiały do wypracowania

Dwa alternatywne tematy

Materiały CKE