Zadanie 1
35 pktJęzyk litewski — analiza i argumentacja
Pasirinkite vieną iš pateiktų temų ir parašykite rašinį.
• Jūsų rašinio apimtis turi būti ne mažesnė kaip 350 žodžių.
• Pasirinktos temos numerį įrašykite langelyje.
• Rašinį rašykite nurodytame lauke. Nerašykite paraštėse.
• Rašinį rašykite lietuviškai.
1 tema (0–35)
Kaip poetai vaizduoja jaunystę? Svarstykite interpretuodami ir lygindami pateiktus
Kazio Binkio ir Vinco Kudirkos eilėraščius.
Kazys Binkis
Vėjavaikis
Pasikinkęs jauną vėją,
Vėtrą šaunią apkabinęs,
Leidžiuos per padangių plynes
Su pavasariu lenktyniais.
Gulbės – kelią!
Gervės – kelią!
Debesų kelių didžiuoju
Aš važiuoju.
Mano skraistė lengvo rūko
Plasta padangėj ištįsus.
Mano vėtra kai padūko –
Išsislapstė žvaigždės visos,
Mėnuo nuo dangaus paspruko.
Kas man vėtrą paviliotų?
Kas man vėją pažabotų?
Debesų keliu didžiuoju
Tik aš vienas tevažiuoju…
Lik, pavasari, tarp pievų!
Gaudyk savo varles, sliekus…
Paukštės ilstančios, – sudievu!
Aš pralenkiu ir palieku.
http://antologija.lt
Vincas Kudirka
Labora
Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne’pleiski! Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi – nepjausi.
Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji,
Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko,
Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji,
O, dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko!
Kol da idealais, brol, besigėrėsi,
Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,
O skubink! Paskui tu… jų išsižadėsi
Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.
Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą,
Nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs,
Tu nesupelytum ir neitum į kapą
Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs.
O jeigu apilsi sunkiam darbe savo
Ir, nykstant spėkoms jau, nuliūsi, nerimsi,
Tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo –
Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi.
http://www.saltiniai.info
2 tema (0–35)
Ar fizinis atotrūkis nuo Lietuvos turi įtakos dvasiniam ryšiui su tėvyne? Svarstykite
ir pagrįskite savo nuomonę remdamiesi pateiktu Dalios Kuizinienės tekstu ir
pasirinktais lietuvių literatūros tekstais.
Dalia Kuizinienė
Praradimo ir išlikimo dilema išeivijos kultūroje
Tremtis pirmaisiais pasitraukimo iš Lietuvos metais daugelio išeivijos kultūrininkų, kurėjų
suvokiama kaip asmeninė ir visos tautos tragedija. Neatsitiktinai pirmųjų išeivijos metų
spauda, kūryba yra pažymėta skausmingo praradimo tragizmu ir to praradimo dažnai
dramatiška išraiška itin ryški 1945-1946 m. poezijoje bei novelistikoje. Fizinis savosios
žemės praradimas buvo itin skausmingas iš kaimo kilusiam žmogui, kuriam „emigruoti reiškia
tam tikra prasme numirti“. […]
Gimtinėje egzistavo natūralus ryšys su tradicija, su savo tautos istorija, kultūra. Tremtyje
atskaitos taškai, vertinimo kriterijai susvyravo, iškilo būtinybė juos keisti, tačiau ir tremtyje
visais įmanomais būdais mėginta atkurti visus Lietuvoje egzistavusius visuomeninio bei
kultūrinio gyvenimo modelius, politines bei visuomenines organizacijas. […]
Pirmaisiais pasitraukimo metais aktualizuojami tautinės vienybės, brolybės siekiai,
tikėjimas, kad tai gali padėti išlaikyti tautinį identitetą, tautinę kultūrinę gyvybę. „Tautinės
gyvybės išlaikymas šiandien iš mūsų reikalauja, kad gyventume didžiausio solidumo,
bičiulystės, vieningumo, meilės dvasioje. (…) Tik tautinis solidumas, vieningumas, nuoširdus
intymumas, gera širdis, gera valia, pagalba ir pasiaukojimas savajai tautai ir bendruomenei
teišgelbės nuo pražūties.“ […]
Lietuvių rašytojai pirmaisiais metais tremtį išgyveno labai nevienodai. Žinoma, visi
skausmingai patyrė karo tragediją ir praradimo neviltį. Visi stovėjo tam tikroje akistatoje
su pasaulyje vykstančia drama, sugriauta Europa, su lietuvių tautą ištikusia tragedija,
kiekvieną tai paveikė asmeniškai ir individualiai, kiekvieną slėgė ateities nežinia. Vieni kūrėjai
siekė nuo visų tragiškų išgyvenimų atsiriboti, pasirinkdami tam tikrą izoliaciją, likdami tik ties
praradimo tema, savo kūryboje išsakydami tik praradimo skausmą arba pasirinkdami tik
paliktosios gimtinės temą, nuolat ir nuolat kurdami prarastojo rojaus iliuziją. Jų kūrybos
versmės jau vėliau egzilyje ilgainiui seko, jų kūrybos temos ir motyvai kartojosi. Kiti (ypač
jaunesioji karta) šalia praradimo dramatiško išgyvenimo buvo atviri aplinkiniam pasauliui.
Vakarų kultūros bei literatūros įtakoms, mėgino išplėsti ir papildyti lietuviškąją tradiciją. Šalia
praradimo tragikos rašytojai turėjo kūrybinės laisvės galimybę ir atvirą kontaktą su Vakarų
kultūra, galimybę tos kultūros poveikyje praplėsti, paįvairinti lietuviškąją tradiciją naujomis
temomis, išraiškos priemonėmis. Ši situacija buvo palanki kūrybiškai imliam menininkui.
Savo kūryboje, svarstymuose jie mėgino suprasti pasaulį ištikusios katastrofos esmę, lietuvių
tautos ir asmens tragediją. Vyresniosios kartos rašytojai dažnai savo kūrybos temų ieško
didingoje Lietuvos praeityje, aktualizuodami svarbiausius istorijos momentus, aukštindami
tipiškuosius teigiamus lietuvio charakterio bruožus, keldami juos sektinu pavyzdžiu.
A. Škėma, A. Nyka-Niliūnas, J. Mekas mėgino per asmens ar tautos problemas pereiti prie
universaliųjų egzistencijos, žmogaus būties prasmės, žmogaus santykio su pasauliu
klausimų jau debiutinėse savo knygose.
Pagal: http://tekstai.lt
Pasirinkite vieną temą ir parašykite rašinį lietuviškai (ne mažiau kaip 350 žodžių). Poniższy model realizuje temat 1: porównanie sposobów ukazania młodości.
Przykładowe wypracowanie
1 tema — Kaip poetai vaizduoja jaunystę? Autorski model:
Jaunystė poezijoje gali reikšti ir nevaržomą savęs teigimą, ir pareigą prasmingai panaudoti turimas jėgas. Kazio Binkio „Vėjavaikyje“ bei Vinco Kudirkos „Labora“ šis gyvenimo tarpsnis siejamas su energija, judėjimu ir galimybe peržengti silpnumą. Tačiau poetai skirtingai supranta, kur ta energija turėtų krypti. Binkio subjektui svarbiausia laisvas polėkis ir išskirtinumo pojūtis, o Kudirkos kalbėtojas jauną žmogų ragina dirbti, siekti dorų idealų ir palikti prasmingą ženklą.
„Vėjavaikyje“ subjektas pats pasakoja apie savo judėjimą. Jaunas vėjas tampa jo traukiamąja jėga, audra tarsi apkabinama, o debesų kelias atveria neįprastą erdvę. Tokie vaizdai panaikina kasdienio gyvenimo apribojimus. Kalbantysis lenktyniauja net su pavasariu, paprastai laikomu jaunystės ir atsinaujinimo simboliu. Vadinasi, jo gyvybingumas vaizduojamas kaip stipresnis už įprastą gamtos ritmą. Šūksniai paukščiams ir aktyvūs veiksmažodžiai perteikia ryžtą ne laukti leidimo, o pačiam rinktis kryptį.
Kudirkos eilėraštyje judėjimas turi kitą prasmę. Kalbėtojas kreipiasi į brolį ir kartojamu raginimu veikti jaunystėje pabrėžia laiko ribotumą. Sėjos bei pjūties vaizdinys reiškia ryšį tarp dabartinio darbo ir būsimų rezultatų. Jei žmogus nepradės veikti laiku, vėliau galimybių gali nebelikti. Jaunystė nėra savaiminis nuopelnas: ji įpareigoja naudoti jėgas, kol kūnas ir dvasia dar pajėgūs.
Abiejuose kūriniuose vaizduotę žadina gamta, bet jos funkcijos skiriasi. Binkio vėjas ir audra išreiškia laisvę, netikėtumą bei individualų polėkį. Kudirkos grūdai, dirva ir krūtinėje deganti ugnis padeda paaiškinti darbštumą ir idealizmą. Ugnis gali suteikti jėgų net silpnam žmogui, tačiau ji neturi sudegti be tikslo. Taip panašus energijos motyvas viename tekste siejamas su saviraiška, kitame – su atsakingu jos panaudojimu.
Skiriasi ir santykis su kitais. „Vėjavaikio“ kalbantysis pabrėžia, kad debesų keliu važiuoja vienas, ir palieka atsiliekančius paukščius. Jo laikyseną galima sieti su avangardiniu ribų laužymu, judėjimo kultu ir futuristiniu atsinaujinimo troškimu. „Labora“ kuriamas bendruomeniškas ryšys: į adresatą kreipiamasi kaip į brolį, o pavargusiam siūloma žvelgti į jaunus draugus. Kitų darbas tampa jėgų šaltiniu, ne kliūtimi aplenkti. Toks raginimas artimas tautinio atgimimo pilietinei savimonei, kurioje asmens pastanga prasminga platesnei bendruomenei.
Svarbus skirtumas atsiveria ir ateities perspektyvoje. Binkio tekstas baigiasi lenkimo ir palikimo gestu, todėl jaunystė labiausiai juntama intensyvioje dabartyje. Kudirka perspėja dėl senėjimo, tingumo ir idealų išmainymo į menką patogumą. Gyvenimo knygos vaizdinys primena nuolatinį augimą, o paliekamas ženklas tampa prasmingo gyvenimo kriterijumi. Šis požiūris ne slopina jauną energiją, bet suteikia jai moralinę kryptį.
Taigi abu poetai jaunystę vertina kaip ypatingą galią, tačiau nepasirenka vienodo jos idealo. Binkis iškelia nepriklausomą, veržlų ir kasdienybę pranokstantį subjektą. Kudirka pabrėžia darbą, ištikimybę aukštiems tikslams ir bendrystę. Lyginant kūrinius matyti, kad jaunystės prasmę lemia ne tik turimų jėgų gausa, bet ir žmogaus pasirinkimas, kam jas skirti. Laisvas polėkis bei atsakingas veikimas yra skirtingi, tačiau vienas kitą papildantys jaunystės vaizdavimo būdai.
Autorski przykład do nauki argumentacji, nie oficjalna odpowiedź ani gwarancja maksymalnej punktacji. Na egzaminie wybierz jeden temat. Pierwsza redakcja do niezależnej recenzji.
Zobacz rozwiązanie krok po kroku
- Wybierz ścieżkę porównawczą
Model realizuje temat 1, nie temat 2 o emigracji. Zachowano oba pełne polecenia i materiały. Teza porównuje energię młodości, lecz różnicuje jej cel: swobodę u Binkisa i odpowiedzialną pracę u Kudirkos.
- Analizuj dynamikę Vėjavaikis
Podmiot oswaja wiatr i burzę, wyprzedza wiosnę oraz podkreśla samotność na wielkim szlaku. Czasowniki ruchu i wykrzyknienia budują niezależność. Odwołanie do awangardy wyjaśnia te środki, nie zastępuje ich analizy etykietą nurtu.
- Wyjaśnij perswazję Labora
Powtarzane wezwania do działania za młodu oraz metafora siewu i zbioru łączą pracę z przyszłym rezultatem. Ogień oznacza siłę ideałów. Przestroga przed wygodą i starzeniem nadaje energii kierunek etyczny.
- Porównuj według wspólnych osi
Zestaw sposób mówienia (ja a brat-adresat), obrazy natury, relacje z innymi i perspektywę czasu. Binkis kończy gestem wyprzedzania, Kudirka zachętą do odnowy sił dzięki pracy młodych przyjaciół. To porównanie, nie dwa osobne omówienia.
- Sprawdź interpretację i minimum
Wniosek łączy wspólną energię z odmiennymi wartościami. Model ma ponad 350 wyrazów i jest propozycją pierwszej redakcji. Nie kopiuj go na egzaminie; samodzielnie uzasadnij odczytanie obu wierszy i użyj kontekstów funkcjonalnie.
Dwa streszczenia bez porównania, pominięcie jednego wiersza albo mylenie modelu tematu 1 z realizacją tematu 2.
Punktowanie i źródło
Do 35 pkt: formalne 1, kompetencje literackie i kulturowe 16, kompozycja 7, język 11. Poniżej 350 wyrazów oceniane są tylko dwa pierwsze obszary. Zero za formalne wyłącza pozostałe; KLiK=0 wyłącza kompozycję i język.
Strona arkusza: 5
Opracowanie wstępne — oczekuje na zatwierdzenie redakcyjne.